Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

ECB rekomenduoja projektą papildyti galimų neigiamų padarinių bankams analize, kurioje būtų aptartas įnašo poveikis bankų pelningumui ir kapitalo bazei ilgesniuoju laikotarpiu, taip pat naujų paskolų teikimui ir konkurencijos sąlygoms rinkoje.

ECB pažymi, kad ilguoju laikotarpiu didėjanti infliacija gali sukelti neigiamų pasekmių įmonių finansinei padėčiai, todėl padidėtų bankų kredito rizika. Anot ECB, šios pasekmės neatsispindi solidarumo įnaše ir mažai tikėtina, kad visos jos kils artimiausiais metais, kai šis įnašas bus taikomas.

Teigiama, kad dėl solidarumo įnašo galėtų būti pritraukiama mažiau naujų indėlių ir suteikiama mažiau paskolų, vidaus ir užsienio investuotojai galėtų būti mažiau suinteresuoti investuoti į bankus, nes mažėtų jų pelningumas. Be to, bankams  galėtų būti sudėtingiau kurti papildomus kapitalo rezervus ir didinti atsparumą galimiems ekonomikos sukrėtimams.

„Reikėtų atidžiai stebėti galimus neigiamus laikinojo solidarumo įnašo padarinius bankų sektoriui ir poveikį finansiniam stabilumui, visų pirma atsižvelgiant į dabartines didesnio neužtikrintumo ir padidėjusio kintamumo finansų rinkose aplinkybes“, – nurodo ECB.

Pakenkus kredito įstaigų gebėjimui išlaikyti pakankamą kapitalo bazę, galėtų kilti pavojus sklandžiam bankų atliekamam pinigų politikos priemonių perkėlimui į ekonomiką platesniu mastu.

ECB teigimu, kadangi apmokestinamos tik grynosios palūkanų pajamos, o ne visas pelnas, gali būti, kad solidarumo įnašas vis tiek būtų taikomas net ir susiklosčius pesimistiniams scenarijams. ECB perspėja ir dėl galimų sunkumų bankams, kurių verslas sparčiai auga arba kurie dalyvauja susijungimuose.

„Būtina laikytis atsargaus požiūrio siekiant užtikrinti, kad laikinasis solidarumo įnašas nedarytų poveikio pavienių kredito įstaigų gebėjimui kurti tvirtą kapitalo bazę ir numatyti tinkamus atidėjinius vertės sumažėjimo ir kredito kokybės pablogėjimo atveju. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į dabartinę įtampą rinkoje“, – teigia ECB.

„Pakenkus kredito įstaigų gebėjimui išlaikyti pakankamą kapitalo bazę, galėtų kilti pavojus sklandžiam bankų atliekamam pinigų politikos priemonių perkėlimui į ekonomiką platesniu mastu“, – nurodo ECB.

Nurodoma, kad solidarumo įnašo suma gali neatitikti banko pelningumo, o dalis jų galėtų tapti mažiau pajėgūs atlaikyti ekonomikos nuosmukio sukeltą neigiamą riziką.

Lietuvos bankas BNS pranešė, kad balandžio 4 dieną paskelbta ECB nuomonė yra dėl pirmojo laikinojo solidarumo įnašo projekto varianto, o balandžio 5 dieną Finansų ministerijos pristatytas patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.