„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė - žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, - ką siūlys Vyriausybė ir koks projektas išeis iš Vyriausybės, sunku pasakyti“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.

Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

„Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, - tikino ministrė.

Anot jo, įstatymo pataisas ministerija Vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė Vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.

EK ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, - teigiama pranešime.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą, EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.

EK taip pat kreipėsi į Bulgariją, Vengriją, Latviją, ir Slovakiją.