„Nors jau ne kartą paaiškinome, kad Europos Komisija nei siūlo, nei rekomenduoja lietuviams į pensiją išeiti nuo 72 metų, šis mitas vis sugrįžta“, – pažymėjo EK atstovybės Lietuvoje specialistai.
EK aiškino, iš kur atsiranda klaidingos interpretacijos dėl pensinio amžiaus ilginimo.
„Dar 2021 m. sausio mėnesį Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – Žaliąją knygą dėl senėjimo. Ja norima atkreipti dėmesį į ES visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir diskutuoti, kaip tiems iššūkiams ruoštis ir kaip į juos reaguoti. Joje yra matematinis paskaičiavimas, kad norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykį, tam kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų.
Tai – matematiniai skaičiavimai situacijai ir iššūkiui iliustruoti. Ir tik vienas iš teoriškai įmanomų sprendimų pensijų adekvatumui ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Kiti – dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, darbo našumo augimo skatinimas. Ir dar daugiau kitų“, – aiškino EK atstovybės Lietuvoje ekspertai, vylęsi, jog tai bus paskutinis kartas, kuomet tenka sklaidyti mitus apie pensinį amžių ir gyventojai supras, kad EK niekada neteikė siūlymo ar rekomendacijų ilginti pensijinio amžiaus iki 72 metų, o tik buvo pateikusi matematinius skaičiavimus, kaip spręsti senėjimo Europoje problemą.
EK atstovybė Lietuvoje pažymėjo, kad kiekviena šalis pati sprendžia tokius klausimus ir tik ji gali priimti sprendimus, nuo kada jos piliečiai eis į pensiją.
„Kokią šalies pensijų sistemą kurti, sprendžia Lietuva, o nuspręsti, kiek iš viso truks profesinė karjera – mūsų kaip piliečių teisė“, – nurodė EK atstovybė Lietuvoje.
Naujausi komentarai