Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta. Dėl Rusijos sukelto karo Europoje ekonomikos augimo prognozės peržiūrimos žemyn, o kainų augimas viršija ankstesnius lūkesčius“, – pranešime teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Vidutinė metinė infliacija, numatoma, pasieks 17 proc. šiemet, o kitąmet sumažės iki 5,1 procento (gegužę prognozuota atitinkamai 12,5 proc. ir 3 proc.).

Prognozuojama, kad šiemet visa ES ekonomika augs 2,7 proc., o 2023 metais – 1,5 proc. Euro zonos augimas šiemet turėtų siekti 2,6 proc., o 2023 metais – sulėtėti iki 1,4 proc.

„Rusijos karas prieš Ukrainą ir toliau temdo Europos gyvenimą ir mūsų ekonomiką. Iššūkių kyla įvairiose srityse – nuo didėjančių energijos ir maisto kainų iki labai neaiškių pasaulinių perspektyvų. Mums pasisekė, kad įveikus ankstesnę krizę ir ekonomikai grįžtant į augimą mūsų pradinė padėtis yra stipri“, – pranešime sakė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

„Antrąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas smarkiai sulėtės, tačiau 2023 metais įgaus daugiau jėgos“, – teigė jis.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet pasieks aukščiausią lygį – 7,6 proc. euro zonoje ir 8,3 proc. ES, o 2023 metais sumažės atitinkamai iki 4,0 ir 4,6 proc.

„Atsižvelgiant į didelę infliaciją ir griežtėjančias finansavimo sąlygas, bus svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp perėjimo prie apdairesnės fiskalinės politikos ir pažeidžiamiausių asmenų apsaugos. Taip pat turėtume sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigė V. Dombrovskis.

Už ekonomiką atsakingas EK narys Paolo'as Gentiloni's atkreipė dėmesį, kad Maskvos veiksmai trikdo energijos ir grūdų tiekimą, didina kainas ir mažina pasitikėjimą.

„Atvėrus mūsų ekonomiką įgytas pagreitis turėtų palaikyti metinį augimą Europoje 2022 metais, tačiau 2023 metais mūsų prognozė gerokai prastesnė. Numatoma, kad rekordiškai didelė infliacija šiais metais pasieks aukščiausią tašką, o 2023 metais laipsniškai mažės“, – pranešime sakė jis.

Eurokomisaro teigimu, kadangi nežinoma, kokia bus karo eiga ir dujų tiekimo patikimumas, todėl šiai prognozei būdingas didelis neapibrėžtumas ir ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika.