Septynios Lietuvos įmonės įsteigė Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociaciją (EPA). Asociacija sieks labiau informuoti žmones ir pakoreguoti teisės aktus. Esą Lietuvai dar yra ko pasimokyti.

Perka nežinodami kodėl

Atlikti tyrimai rodo, kad nors du trečdaliai lietuvių vartoja ekologiškus produktus, dauguma jų nežino, kuo šie produktai skiriasi nuo įprastų, kokį poveikį jie turi sveikatai ir kaip juos atpažinti.

"Prieš kokius penkerius metus kilo ekologiškų produktų vartojimo bumas: daug rašė žiniasklaida, žmonės jais domėjosi ir pirko. Nemažai gamintojų ir prekybininkų ėmė naudotis tuo, siekdami, kad jų produktus labiau pirktų. Jie prikūrė įvairių ženklų. Pavyzdžiui, buvo ženklas "Be E", kurį vėliau uždraudė vartoti veterinarijos tarnyba. Įvairiausių kitų ženklų, tokių kaip "Lietuviško ūkio kokybė", "Tautinio paveldo produktas", "Ūkininko produktas". Visus juos žmonės tapatino su ekologiškais produktais", – priežastis, kodėl žmonės per mažai žino apie ekologiškus produktus, bandė įvardyti asociacijos pirmininkas, "Biosalos" vadovas Andrius Samaitis.

Jo teigimu, tuo metu nemažai žmonių nusivylė įsigiję produktą su ženklu, nurodančiu, kad tai ūkininko produktas, ir etiketėje paskaitę, jog jame gausu sveikatai kenksmingų konservantų, skonio stipriklių ir kitų priedų. A.Samaitis akcentavo, kad atlikti tyrimai rodo, jog 30–40 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kuo skiriasi ekologiškas ir ūkininko užaugintas produktas.

Jis taip pat nurodė, kad net 41 proc. lietuvių vartoja ekologiškus maisto produktus ir gėrimus, nes apie juos žino daugiausia. Tačiau jie nėra linkę rinktis ekologiškų higienos priemonių, kosmetikos, buitinės chemijos ir kt.

"Taigi vienas mūsų tikslų – tinkamai informuoti visuomenę apie ekologiškų produktų koncepciją ir naudą", – tikino A.Samaitis.

Ekologiškų produktų savybės

Ekologiški produktai nuo įprastų skiriasi tuo, kad yra užauginami, išgaunami ar pagaminami ekologiškomis sąlygomis. Tai reiškia, kad auginant ir gaminant šiuos produktus draudžiama naudoti žaliavas ir produktus, kurie yra gauti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba jei jų sudėtyje yra GMO.

Auginant ekologiškus produktus gali būti naudojamos tik natūralios kilmės trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės. Ekologiniame ūkyje, siekiant apsisaugoti nuo ligų, pasirenkami kenkėjams ir ligoms atsparių veislių bei rūšių gyvuliai ir augalai. Auginant augalus taikomi mechaniniai ir fiziniai metodai, tinkama sėjomaina.

Gaminant produktus, turi būti naudojami tokie perdirbimo būdai, kurie užtikrina, kad visuose gamybos etapuose bus išlaikytos pagrindinės produkto savybės. Be to, visuose gamybos etapuose taikomi aplinką tausojantys gamybos principai.

Maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja ir įprastų produktų auginimą. Ji šiuose produktuose stebi sintetinių trąšų, GMO ir kitus rodiklius. Jie negali viršyti numatytos žmogui nekenksmingos normos.

Tačiau A.Samaitis laikosi šiek tiek kitos nuomonės. "Na, šiuo atveju mes galime pasakyti taip: galime gerti visiškai švarų vandenį arba vandenį, į kurį įpilta truputėlį, neviršijant normų, pesticidų, sintetinių trąšų arba nuodų. Ar tas vanduo, kuris yra visiškai švarus, ir tas, kuriame yra šiek tiek nuodų, yra visiškai tas pats? Visiems aišku, kad tai ne vienas ir tas pats. Galbūt tie produktai neužmuša iš karto ar po metų, bet kaupiasi organizme ir paskui pasireiškia alergijomis ar dar blogiau – onkologinėmis ligomis", – tikino pašnekovas.

Jis taip pat tvirtino, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, Europoje 86 proc. gyventojų miršta nuo lėtinių ligų, kurias, A.Samaičio tvirtinimu, skatina maisto produktų tarša.

Sieks pokyčių

Pasak A.Samaičio, ekologiškų maisto produktų standartas yra propaguojamas ir skatinamas daugumoje ES šalių kaip labiausiai tausojantis žmogaus sveikatą ir gamtą. Lietuvoje ekologiškų produktų sistema įgyvendinama ir produktai žaliais lipdukais žymimi jau nuo 1997-ųjų.

EPA tvirtina, kad, siekdama sėkmingos ekologiškų produktų plėtros, savo veiklose glaudžiai bendradarbiaus su Ekologinių ūkių asociacija ir vartotojų organizacijomis. Taip bus siekiama sukurti tikslingai veikiančią verslo grandinę. Asociacijos pirmininko teigimu, dabar valstybė labiausiai rūpinasi ekologiniais ūkiais, kurių pasėliai Lietuvoje pastaraisiais metais auga. Tačiau mažai dėmesio skiria produktų gamybai ir prekybai. Dėl šios priežasties ūkininkai, negalintys perdirbti savo produktų, renkasi lengvesnį kelią – eksportuoja neperdirbtus produktus.

"Ūkininkai vis daugiau augina tų produktų, kuriuos gali eksportuoti. Pavyzdžiui, grūdus, kuriuos gali eksportuoti neperdirbtus ir dideliais kiekiais. Dėl to produktų įvairovė Lietuvoje mažėja. Ūkininkai visiškai nesistengia auginti to, ko reikia Lietuvos vartotojui. Taip Lietuvos vartotojai yra nuskriausti. Geri, kokybiški, palyginti nebrangūs lietuviški produktai ir jų žaliavos yra išvežami į užsienį. Prekybininkai yra priversti importuoti iš užsienio, nes Lietuvos gamintojų siūloma įvairovė nedidelė", – aiškino A.Samaitis ir pridėjo, kad tai yra priežastis, kodėl Lietuvoje dalies ekologiškų produktų kainos aukštos.

Asociacija taip pat sieks inicijuoti ekologiškų produktų vartotojų mokymus, rinkos tyrimus ir teisinių aktų pakeitimus, sudarysiančius palankesnes sąlygas gaminti ir vartoti ekologiškus produktus.

Nariai

Šiuo metu asociacijai priklauso septynios ekologiškų produktų gamybos ir prekybos įmonės iš įvairių Lietuvos miestų: "Biosala", "Du Medu", "Holos", "Mėta", "Sveiki produktai", Sveikų bioproduktų centras, Ustukių malūnas. Asociacijos tarybos nariais išrinkti "Sveikų produktų" valdybos narė Guoda Azguridienė, "Holos" vadovas Jaunius Barkauskas, "Mėtos" vadovas Mindaugas Vyskupaitis ir "Du medu vadovas Vytautas Račickas. Tikimasi, kad per metus asociacija išaugs kelis kartus.