Anot jos, per pastaruosius dvejus metus ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje smarkiai pasikeitė.  

„Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi. Tas mechanizmas irgi galėtų būti lankstesnis. Manau, kad iš viso proceso čia visi pasimokys, nes nėra tik Lietuva įsipareigojusi įvairių dalykų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Yra kitos šalys įsipareigojusios ambicingų tikslų, gal ne kiek mokestinėje sistemoje, mes gal ambicingiausiai įsipareigoję mokestinėje sistemoje, bet yra šalys, kurios įsipareigojo kitose srityse ir sunkiai sekasi (...). Europos Komisija irgi turi atsižvelgti į realią situaciją (...), žiūrėti ne tik į popierius, bet ir į realią situaciją ekonomikoje“, – kalbėjo politikė.

Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi.

 

A. Armonaitė pasisako prieš nekilnojamojo turto (NT) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apmokestinti visą gyventojų NT, ji taip pat kritikavo šiuo metu atidėto Vyriausybės parengto mokesčių reformos paketo siūlymą dėl savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimo. Abu šie mokesčiai yra susiję su Lietuvos įsipareigojimais EK, prisiimtais norint gauti RRF lėšas.

„Svarbiausia įvertinti realią situaciją ekonomikoje ir kaip tai paveiks žmonių perkamąją galią, apibrėžtumą dėl ateities. Reforma ar pokyčiai, kurie buvo atnešti, yra iš esmės sustoję. (...) Nepaisant to, kad mokestinės sistemos pakeitimuose yra gerų dalykų, blogų taip pat yra“, – sakė A. Armonaitė, paklausta, kokį mato mokesčių reformos likimą.

„Mokestiniai pakeitimai yra sustoję ir nematau galimybių, kad jie šiemet būtų priimti“, – pridūrė ji.

Lietuva siekė, kad su mokesčių reforma susijusių įstatymų priėmimas būtų nukeltas į 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bet EK su tuo nesutiko, teigdama, kad šis prašymas nepagrįstas.

Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti kai kurias mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.

Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, kad reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.

Lietuva dar turi mėnesį pateikti atsiliepimui į EK nenorą atidėti mokestinių tikslų įgyvendinimą.