- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) preliminariais skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.
„Paskirstomojo pelno modelio įdiegimas sudarytų geresnes sąlygas Lietuvai konkuruoti su kitomis regiono valstybėmis dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Tai skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet“, – rašoma Eltai atsiųstame ministerijos atsakyme.
Seime jau įregistruotas grupės parlamentarų siūlymas dėl nulinio tarifo taikymo į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuotam pelnui. Vis tik ministrė Aušrinė Armonaitė jau anksčiau tvirtino palaikanti idėją neišskirti konkrečių investicijų rūšių, kurioms būtų taikoma lengvata, o vietoj to pereiti prie Estijoje taikomo modelio, kai nėra apmokestinamas visas įmonės veikloje ir toliau naudojamas pelnas.
Dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra teigęs, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
Nors ministerija pažymi, kad šie skaičiavimai preliminarūs, ir parlamentarams dar nėra pateikti, tačiau reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių modelių ekonominė nauda, pasak jų, smarkiai nesiskirtų.
„Tiek reinvestuojamo, tiek paskirstomojo pelno mokesčio modelių makroekonominis poveikis Lietuvos ekonomikai būtų panašus, nes jie leidžia taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą investicijoms. Vis dėlto modeliai skiriasi įgyvendinimo ir taikymo lygmenimis“, – tikina ministerija.
Tačiau, ministerijos vertinimu, nustačius, kad visas įmonių veikloje ir toliau panaudojamas pelnas yra neapmokestinamas, būtų sukurta įmonėms aiškiau suprantama tvarka, negu tuo atveju, kai reinvesticijoms būtų pritaikomas lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
„Įgyvendinimo lygmeniu paskirstomojo pelno modelis yra tikslesnis, kadangi leidžia patiems ūkio subjektams nustatyti, ką jie laiko investicija. Taikymo lygmeniu buhalterinė apskaita, taikant paskirstomojo pelno modelį, yra paprastesnė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo taikyti būtent paskirstomojo pelno mokesčio modelį“, – pabrėžia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Inicijuojamas „Inter RAO Lietuvos“ bankrotas
Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ kreditoriai ketvirtadienį susirinkime nusprendė inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą. ...
-
Į Klaipėdą atvyko didelis dujų krovinys iš Norvegijos
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai jau penktas SGD krovinys šį mėnesį. ...
-
Kriptoįmonių atstovas sveikina sprendimą klientų identifikavimo reikalavimą numatyti nuo 700 eurų
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ketvirtadienį Seime priimtą sprendimą kriptoįmonių klientų identifikavimo prievolę numatyti nuo 700, o ne 0 eurų ribos, vadina rizikingesnio reguliavimo pasirinkimu. ...
-
Seimas priėmė kriptoįmonių veiklą griežtinančias pataisas4
Seimas ketvirtadienio plenariniame posėdyje priėmė finansų ministerijos inicijuotas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis griežtinamas kriptoįmonių veiklos reglamentavimas. ...
-
Įsteigti Lietuvos miškų ūkio rūmai: bendradarbiaus miškininkai, mokslas ir pramonė2
Miškininkystės, medienos ruošos, pramonės ir medžioklės asociacijos, mokslo institucijos, siekdamos plėtoti bei didinti Lietuvos miškų sektoriaus potencialą ir jo kuriamą naudą valstybei, įsteigė Lietuvos miškų ūkio r...
-
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. eurų1
Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 850...
-
Seimas: ateityje teks mokėti už didelį kiekį upių ar ežerų vandens laistymui2
Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį. ...
-
Ekonominis sunkmetis tik gilėja: kainų kilimas aprims tik kitų metų pabaigoje6
Perlaužta svarbi riba – metinė infliacija perkopė 20 proc. Tikėtina, kad kainos dar kils, praneša LNK. ...
-
Ministerija prašo VTEK ištirti, ar NMA vadovas nesupainiojo interesų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo etikos sargų ištirti, ar Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius nesupainiojo interesų, kai tiek jam, tiek NMA atstovavo tas pats advokatas, BNS patvirtino VTEK. ...
-
Nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines žemumas2
Nedarbas euro zonoje gegužę toliau mažėjo ir pasiekė rekordines žemumas. Bedarbių skaičius, lyginant su ankstesniu mėnesiu, smuko 0,1 procentinio punkto iki 6,6 proc., ketvirtadienį Liuksemburge pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias lygis n...