- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Giedrius Gaidamavičius, Izabela Kuzmicka, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų.
„ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo. ECB, matyt, negali nesiimti griežtesnių pinigų politikos priemonių, kad keistų ekonomikos dalyvių lūkesčius ir tą infliaciją pažabotų“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
„Padidinimas 75 baziniais punktais bazinių palūkanų, matyt, rinkos dalyvių nenustebino, nes jau buvo tam tikrų lūkesčių ir užuominų, kad prie tokios infliacijos reikia ambicingesnių ir ryžtingesnių sprendimų“, – pridūrė ji.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ECB didinant palūkanų normas toliau didės ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Vis dėlto, anot jo, metų pabaigoje jos neturėtų būti didesnės nei prognozuojamas 1,9 proc. rodiklis.
„Ateities sandoriai rodo, kad trijų mėnesių „Euribor“ šių metų pabaigoje gali būti apie 1,9 proc. Akivaizdu, kad trijų mėnesių „Euribor“ ir toliau keliaus tuo keliu (...) Taip, „Euribor“ dar didės – tai yra faktas – tiek vieno, tiek trijų, tiek šešių mėnesių. Tačiau manau, kad tie lūkesčiai, kad jis metų pabaigoje bus 1,9 proc., neturėtų augti“, – BNS sakė T. Povilauskas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, tikėtina, jog į bazinių palūkanų normų kilstelėjimą įskaičiuotos ir būsimos tendencijos – jei euro zonos ekonomika išgyvens energetikos kainų šoką ir kitas problemas, žiemą dar labiau griežtinti pinigų politiką būtų sudėtinga.
„Matyt, ECB naudojasi tuo dar vis palankiu langu tą padaryti dabar, padėti euro kursui kitų valiutų atžvilgiu, nes kuo ta pinigų politika griežtesnė, tuo euras stiprėja, tai šiuo atveju tai palanku valiutai. Be to, numato, kad gali ekonominė raida ir vangesnės tendencijos neleisti tęsti tokio ambicingo griežtinimo ateityje, todėl stengiasi išnaudoti tą momentą“, – BNS sakė ekonomistė.
Anot jos, jei ateityje infliacija pradės išsikvėpti, tai sumažins tolesnes palūkanų normų didinimo ambicijas, tačiau jei kainos ir toliau kils, yra nemaža tikimybė, kad ECB dar bent keletą kartų tiek šiemet, tiek kitų metų pradžioje didins palūkanų normas.
ECB, matyt, negali nesiimti griežtesnių pinigų politikos priemonių, kad keistų ekonomikos dalyvių lūkesčius ir tą infliaciją pažabotų.
„Galbūt ne tokiais mastais, kaip dabar, bet gali tęsti tą savo kryptį“, – sakė ekonomistė.
T. Povilauskas prognozuoja, kad spalį ir gruodį vyksiančiuose ECB susirinkimuose palūkanų normos dar gali būti didinamos po 0,5 punkto, tačiau prastėjant ekonominei situacijai kitais metais ECB palūkanų normų neturėtų didinti.
„Ekonominė padėtis, ypač Vakarų Europoje, spalį ir ypač gruodį bus dar sudėtingesnė, todėl tos politinės valios labiau didinti palūkanų normas bus mažiau“, – sakė T. Povilauskas.
„Realu, kad turėsime dar du mėnesius didinimą, o paskui greičiausiai bus sustojimas“, – teigė jis.
M. Statulevičius: didesnės ECB palūkanos gali paveikti jautrų verslą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius taip pat sako, kad ECB sprendimas – lauktas ir prognozuotas. Pasak jo, didesnės įtakos dėl to gali pajusti jautrus verslas, kuris skolinasi didesne sumas ilgesniam laikui.
„Natūralu, kad tai palies verslą, tai palies nekilnojamojo turto rinką, nes tiesiogiai persiduos į paskolas, kurios, jau matome, pradėjo brangti ir istoriškai ilgai gyvenę nulinių palūkanų zonoje mokėjome tik maržą bankams, dabar pereiname į tą laikotarpį, kuomet paskolos brangsta, tai natūralu, jog jų prieinamumas turbūt kažkiek sumažės“, – BNS sakė M. Statulevičius.
„Ar tai darys kažkokią ženklią įtaką, dabar pasakyti yra sunku, – turbūt labiau darys įtaką jautresniam verslui, kuris skolinasi didesnėmis sumomis ilgesniam laikotarpiui. Ar darys įtakos būsto skolintojams, tai prognozuoti nelengva“, – pridūrė jis.
Pasak M. Statulevičiaus, palūkanų normų augimas nėra toks didelis, jog neleistų pasiskolinti, todėl tikimasi, skolinimasis išliks tvarus. Anot jo, liepą 0,5 proc. punkto pakilusios palūkanų normos neturėjo įtakos būsto pirkėjams ar vystytojams.
Asociacijos prezidento teigimu, sudėtinga prognozuoti, ar ateityje palūkanų normos kils, tačiau verslas tam ruošiasi.
„Prognozė yra kokia, kurią mes turėjome dar vasaros pradžioje, kad tas kėlimas galėtų būti iki 2 procentų, tai nuosekliai link to einame, bet ar jis bus pasiektas, ar bus daugiau, turbūt pamatysime metų pabaigoje arba kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė M. Statulevičius.
„Ruošiamės tam, manau, kad įmonių ir verslų planuose tai yra, kurie tiek skolinasi savo apyvartinėms lėšoms, tiek verslo projektų vystymui, yra „Euribor“ didesnis planuojamas“, – pridūrė jis.
ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.
Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikytų itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.
Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...