- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,2 proc., tačiau atsargiau vertina 2020 m. – tikimasi 2,4 proc. BVP augimo, taip pat kitąmet lėčiau turėtų augti ir atlyginimai.
Kaip skelbia bankas, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 3,8 procento. 5 proc., arba sparčiau negu šalies BVP, padidėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus, kuriame darbo našumas yra santykinai didesnis, rezultatas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pradžia Lietuvai kol kas buvo sėkminga, o pasaulio pramonės gamybos lėtėjimas Lietuvai įtakos kol kas nepadarė.
„Šių metų pradžia buvo tikrai sėkminga Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, nemažai daliai verslo. „Sodros“ duomenimis, daugiau nei 65 proc. dirbančių gyventojų apraustosios pajamos didėjo daugiau nei 5 proc., nedarbas mažėjo, o mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba augo sparčiau nei praėjusiais metais“, – sakė T. Povilauskas.
Vis dėlto pirmąjį ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione – Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 3,2 procento.
Kitais metais, banko prognozėmis, augimas turėtų būti dar lėtesnis – prognozuojama 2,4 proc. BVP.
„Manome, kad lėtesnis augimas pasaulyje darys ir neigiamą įtaką Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.
Banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 14,3 procento. Anot T. Povilausko, lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas.
„Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento“, – sakė T. Povilauskas.
Anot banko, nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 6,5 proc., o prie tokio augimo prisidėjo ir darbuotojai iš trečiųjų šalių.
„Labiausiai nustebino net 27 tūkst. per metus padidėjęs užimtų gyventojų skaičius. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje. Nors tai yra labai naudinga ekonomikai tendencija, skatinanti visuminę paklausą, bet kartu mažėja galimybių vidaus rinkoje į darbo rinką pritraukti naujų žmonių. Todėl nestebina, kad Lietuvoje ir toliau daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, „Barclays“ paskelbus apie atsitraukimą iš Lietuvos, tai nesustabdė darbuotojų skaičiaus augimo paslaugų centruose.
T. Povilauskas prognozuoja, kad infliacija antrąjį metų pusmetį Lietuvoje bus truputį didesnė nei 2,5 proc. Paslaugų kainos toliau augs, o dėl šalnų pavasarį gali būti didesnės nei įprasta daržovių, vaisių ir uogų kainos, degalų kainos metų pabaigoje taip pat gali būti kiek aukštesnės.
ELTA primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) gegužės pabaigoje paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.
EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio gegužės globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.
Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 m.
EBPO vertinimu, 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...