Nuosmukis – tik 1,3–2 proc.

Savo prognozes pateikę ekonomistai BNS teigė, kad 2020 m. šalies ekonomikos nuosmukis yra vienas mažiausių ES. Koks jis konkrečiai Lietuvoje, vertina Statistikos departamentas, o savo vertinimą turėtų paskelbti jau rytoj.

Mažiausią iš septynių apklaustų ekonomistų – 1,3 proc. BVP smukimą pernai prognozuojanti bendrovės "INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad paskutinį 2020-ųjų ketvirtį BVP metinis nuosmukis turėtų būti kuklesnis nei pirmojo karantino metu. Jos teigimu, antrojo karantino ribojimai reikšmingiau paveikė tik gruodžio ekonominį aktyvumą.

"Iki tol kertiniai ūkio sektoriai demonstravo puikius rezultatus. Nujausdami gresiantį karantiną mažmeninės prekybos atstovai paankstino kalėdinės prekybos planus ir fiksavo naujus apyvartų rekordus", – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Ekonominius išbandymus atlaikė ir pramonė bei eksportuotojai, statybų sektorius.

Jos teigimu, ekonominius išbandymus atlaikė ir pramonė bei eksportuotojai, statybų sektorius, be to, prie geresnio ketvirtojo ketvirčio BVP prisidėjo ir kuklesnės importo apimtys.

Pirmas karantinas žiauresnis

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad pernai ekonomika smuko 1,5 proc. Anot jo, ketvirtą ketvirtį jos aktyvumą sustabdė pablogėjusi epidemiologinė padėtis ir karantinas, tačiau taip pat akcentavo, kad antro karantino įtaka ekonomikai buvo kuklesnė nei pirmo.

Banko "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad BVP pernai smuko 1,6 proc. ir tai yra vienas mažiausių nuosmukių visoje ES. Pasak jo, tai sufleruoja mažmeninės prekybos, pramonės gamybos, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo ir transporto paslaugų eksporto duomenys.

"Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius pirmą kartą nuo 1990 m. išaugo", – teigė ekonomistas.

Vartojimas neleido kristi

"Swedbank" ekonomistas N.Mačiulis, prognozuojantis 1,7 proc. BVP susitraukimą, mano, kad vieną geriausių rodiklių ES lėmė eksportuojančių įmonių atsparumas, efektyvi valstybės parama ir šalies gyventojų entuziastingas vartojimas.

"Pramonės ir eksporto apimtys vis dar augo, eksporto užsakymai nemažėjo, gyventojai buvo plačiai atvėrę pinigines, o mažmeninė prekyba metų gale pasiekė rekordines aukštumas", – teigė ekonomistas.

Didžiausią – 2 proc. – smukimą prognozavo "SME Finance" ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, nuosmukis bus vienas mažiausių visoje ES dėl Lietuvos ekonomikos struktūros.

"Pagal viešbučių, restoranų, aviacijos sektorių dalį BVP esame ES rikiuotės uodegoje ir šiuo atveju tai Lietuvai buvo naudinga, kadangi būtent šie sektoriai labiausiai nukentėjo nuo karantino priemonių", – teigė ekonomistas.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė remiasi Finansų ministerijos prognoze ir teigia, kad BVP smuks 1,5 proc. Anot jos, tikėtina, kad per antrąjį karantiną įvesti apribojimai lems prastesnius paskutinio ketvirčio privataus vartojimo rezultatus.

Augimą lėtins ribojimai

BNS kalbinti ekonomistai prognozavo, kad 2021 m. ekonomikos augimas bus 1,8–3 proc. Jų teigimu, griežti karantino ribojimai labai paveiks pirmąją šių metų pusę, tačiau antrąjį pusmetį, sušvelninus ribojimus, ekonomikos augimas turėtų atsitiesti.

Pasak Ž.Maurico ir T.Povilausko, Lietuvos BVP šiemet augs 1,8 proc.

Ž.Maurico teigimu, jei karantino ribojimai užsitęstų, išaugtų nedarbo lygio, bankrotų, o galbūt ir emigracijos augimo grėsmė, o tai lemtų vangesnį ekonomikos atsigavimą antrąjį metų pusmetį.

"Kitų šalių patirtis rodo, kad karantino suvaržymai yra tarsi sniego gniūžtė: kuo ilgiau trunka ekonominės veiklos suvaržymai, tuo būna didesnis neigiamas poveikis ekonomikai. Be to, Lietuva jau dabar išsiskiria iš Baltijos ir Skandinavijos šalių regiono pagal karantino priemonių griežtumą, tad 2021 m. pradžioje ekonomikos smukimas Lietuvoje, tikėtina, bus didžiausias regione", – sakė jis.

"Atitinkamai biudžeto deficitas taip pat bus didžiausias, o valstybės skolos augimas – sparčiausias", – pridūrė Ž.Mauricas.

A.Izgorodino teigimu, jei iki vasaros pabaigos Europoje vakcinacija paspartės ir bus gerokai atlaisvintas karantinas, tai paskatins vartojimą tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

"Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skaičiai rodo, kad euro zonos vartotojai sėdi ant istoriškai didžiausio 8,3 trln. eurų pinigų maišo indėlių bankuose pavidalu, o Lietuvos gyventojų indėliai bankuose taip pat pakilo iki istorinio maksimumo – 17,3 mlrd. eurų. Paprastai kalbant – žmonės Lietuvoje ir visoje euro zonoje turi pinigų ir yra pasiruošę vartoti bei leisti pinigus, ir tai darys, kai bus sušvelnintos karantino priemonės", – teigė A.Izgorodinas.

N.Mačiulis taip pat akcentuoja, kad Lietuva bus pirmoji tarp Baltijos šalių ir viena pirmųjų ES, kurios ekonomika pasieks prieš krizę buvusį lygį. Anot jo, BVP augimui turės įtakos ne tik sukaupti rekordiniai įmonių bei gyventojų indėliai, bet ir ekspansinė valstybės fiskalinė politika, eksportuotojų konkurencingumas bei lėšos iš ES gelbėjimo fondo.

Didžiausią – 3 proc. – BVP augimą prognozuojanti I.Genytė-Pikčienė energingesnio ekonomikos atsitiesimo tikisi vasaros pradžioje. Pasak jos, vakcinacijai įsibėgėjus, rizikos nuslops ir ekonomika grįš į normalias vėžes.