„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių.

„Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi. Ir tada bus labai sudėtinga pritraukti investicijas. Investuotojai tiesiog sakys: čia nėra talentų, o tie, kurie yra, labai brangūs, išrankūs, juos sunku išlaikyti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo analitikas.  

Pasak jo, jau ir dabar įmonės tuo skundžiasi.

Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi. Ir tada bus labai sudėtinga pritraukti investicijas.

„Jau Lenkijoje, kur panašūs darbo jėgos kaštai, darbuotojas viename darbe išbūna metus, dvejus, Lietuvoje – pusmetį“, – teigė Ž. Mauricas.

N. Mačiulis sako nematantis neigiamų spartaus atlyginimų augimo pasekmių: „Lietuvos eksporto pasaulyje dalis, kaip nebūtų keista, ir toliau auga net ir sparčiai didėjant darbo sąnaudoms“.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, tai gali labai greitai baigtis.

„Įmonių gebėjimas neperkelti didėjančių darbo sąnaudų galutiniams vartotojams, pirkėjams užsienio rinkose ir dabar jau yra labai ribotas“, – parlamentarams teigė N.  Mačiulis.

Jis taip pat mano, kad Lietuvos verslo investicijos į šalies ekonomiką yra nepakankamos, todėl sudėtinga kalbėti apie konvergenciją ir pastangas vytis turtingas Vakarų valstybes.

„Vienas iš prasčiausių ir liūdniausių rodiklių žiūrint į Lietuvos pastarojo dešimtmečio ekonomikos evoliuciją, yra tai, kad verslo investicijos sudaro labai žemą BVP dalį“, – teigė ekonomistas.

„Mažesnę ne tik negu kaimyninėse Baltijos šalyse, bet ir mažesnę negu Švedijoje ir euro zonos vidurkį. Tai kalbėti apie konvergenciją ir vijimąsi turtingesnių Vakarų valstybių labai sudėtinga neinvestuojant. Mes vejamės pagal atlyginimus, pagal kainas, bet pagal investicijas nesivejame. Ir čia didžiausia tragedija“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, smulkusis ir vidutinis verslas sako investuoti negalintis, nes neturi pinigų, stambiajam verslui lėšų netrūksta, bet investicijas stabdo darbo jėgos trūkumas, rinkos mažėjimas, griežtos imigracijos kvotos. 

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvos verslas daug aktyviau plėtėsi ne šalies viduje, o kaimyninėse rinkose.

Ž. Mauricas, be kita ko, prognozuoja, kad praėjusių metų šalies migracijos balansas bus neigiamas, nors atlyginimai sparčiai kyla. Anot jo, žmonių emigraciją galėjo lemti didėjančios kainos, nekilnojamojo turto brangimas.