Lėmė pramonė, mažėjusios palūkanų normos

Statistikams paskelbus, kad pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 3,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 proc., Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrės Genytė-Pikčienė sako, kad jau operatyvūs duomenys rodė, jog šalies pramonės produkcijos augimas buvo įspūdingas, solidi buvo ir mažmeninė prekyba, išskyrus degalus.

„O tai atskleidė, kad namų ūkių vartojimo kolona yra tvirta, gyventojų perkamoji galia stiebiasi, nepaisant infliacijos atsigavimo. Atlyginimų augimas yra spartesnis ir vartojimas išlieka šitam iššūkiui atsparus. Gerų rodiklių leido tikėtis ir sumažėjusių palūkanų normų spaudimas ir įsibėgėjęs kreditavimas“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad lūkesčius viršijęs metinis BVP augimas yra gera žinia Lietuvai Europos Sąjungos kontekste.

„Buvau įsirašęs 3 proc. metinį pokytį, sulaukėm 3,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – BNS), tai iš esmės netgi šiek tiek buvo geriau negu tikėjausi“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Toks minimalus lūkesčių viršijimas yra gera žinia (...). Su savo ir ketvirtiniu, ir metiniu pokyčiu mes vėl būsim pakankamai aukštai Europos Sąjungos kontekste, kas rodo, kad tas pirmasis ketvirtis tokių neigiamų staigmenų ekonomikai neatnešė“, – pridūrė ekonomistas.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad skolinimas įgauna pagreitį, metinis bankų paskolų portfelio tiek gyventojams, tiek įmonėms augimas yra gerokai spartesnis nei pernai, o tai turi įtakos ir išaugusiam nekilnojamojo turto sandorių skaičiui.

„Matome, kad statybų sektoriaus atliktų darbų apimtys labiau diversifikuotos – jei pernai statybų plėtra labiau priklausė nuo Europos Sąjungos finansuojamų infrastruktūrinių projektų  – keliai, viadukai inžineriniai statiniai ir jų plėtra, tai šiemet atsigauna ir nuo rinkos aktyvumo priklausantys segmentai – gyvenamojo ir negyvenamojo nekilnojamojo turto plėtros projektai“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

„Ekonomikos augimas tampa vis labiau subalansuotas ir tai labai dėkingas rezultatas, turint omenyje, kokios yra neapibrėžtumo dedamosios dėl muitų karų eskalacijos, dėl išorinių geopolitinių neapibrėžtumų“, – pridūrė analitikė.

T. Povilausko vertinimus, pagrindinis ūkio sektorius, lėmęs BVP augimą tiek per ketvirtį, tiek per metus, buvo pramonė: „Kas yra smagu, kad didžioji dalis pramonės sektorių augo – ir baldininkai, ir medienos produktų gamyba, metalo apdirbimas, optika“.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad BVP augimui didelės įtakos padarė į eksporto rinkas besiorientuojanti pramonė, o jos spurtui įtakos turėjo avansinis euro zonos pramonės įmonių eksportas į JAV.

„Pavyzdžiui, kovą tarifams imliuose Lietuvos pramonės sektoriuose metinis gamybos augimas siekė 8,2 proc. ir buvo sparčiausias per dvejus metus. Tačiau JAV įmonėms prisipildžius sandėlius europietiška produkcija, antrą ketvirtį euro zonos eksporto apimtys į JAV kris, ir tai atitinkamai ribos ir Lietuvos pramonės apsukas“, – pranešime sakė analitikas.

A. Izgorodino teigimu, tarifų grėsmė teigiamai paveikė Lietuvos ir euro zonos eksportuotojus pirmąjį ketvirtį, bet antrąjį ši įtaka jau bus neigiama.

Metinis BVP augimas gali būti kuklesnis

I. Genytės-Pikčienės teigimu, kol kas yra išlikusi 2024 metų inercija, tačiau tiek ekonominių vertinimų rodiklis, tiek vartotojų lūkesčiai mažėja, o tai rodo, kad nerimas ir geopolitinės grėsmės jau daro įtakos gyventojų ir įmonių ateities vertinimui.

„Atitinkamai ateityje ekonomikos sparti plėtra, kurią turime dabar, nėra duotybė, bendras metinis rezultatas dėl padidėjusio neapibrėžtumo gali būti kuklesnis negu metų pradžia“, – BNS sakė Šiaulių banko analitikė. 

Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pavyks sutelkti politinės valios ir Europos fiskalinės paramos  gynybai.

„Jei bus įlieta solidžiai pinigų į gynybos sektorių, tai įdarbins pramonę, tiek į Vokietijos, tiek atitinkamai ir visas susijusias tiekimo grandines atkeliaus užsakymai ir Centrinės, Rytų Europos šalims, Lietuvai taip pat. Jei tai įgaus pagreitį jau šiemet, gali būti, kad išsipildys palankesnis scenarijus, bet jei procesais strigs, vilkinsis, tai gerą įgautą pagreitį galime ir prarasti“, – kalbėjo ekonomistė.

Anot SEB ekonomisto T. Povilausko, BVP augimas antrąjį ketvirtį turėtų būti panašus – apie 3 proc., tačiau nerimo kelia antrasis pusmetis – tuomet augimas gali būti apie 2 procentus.

„Kol kas džiaugiamės tuo pirmu ketvirčiu, o visi suprantam, kad importo muitai pačiai Europai yra įsigalioję nuo balandžio 2 dienos (...). Dėl to, žiūrint į artimiausius ketvirčius, yra lūkesčiai dėl lėtesnio ekonomikos augimo“, – BNS aiškino analitikas.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas teigia, kad tolesniam pramonės augimui iššūkių kels JAV muitų politika ir nežinomybė, susijusi su jais. Anot jo, Lietuvos įmonėms bus sunkiau konkuruoti eksportuojant produkciją į JAV, tačiau bus sunkiau konkuruoti ir kitoms ES įmonėms, kurios Lietuvos produkciją integruoja į savo produktus ir juos eksportuoja į JAV.

D. Imbraso teigimu, Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų toliau augti, tačiau yra rizikų. Anot jo, auganti perkamoji galia turėtų būti pagrindinis namų ūkių vartojimą skatinsiantis veiksnys, o aktyvesnis ES fondų lėšų panaudojimas skatins atsigauti investicijas.

„Ekonomikos aktyvumą turėtų didinti ir augsiantis prekių ir paslaugų eksportas. Vis dėlto JAV prekybos politikos sprendimai ir galimas ES atsakas į juos gali lemti pastebimai kitokią Lietuvos ekonomikos raidą. Nežinomybės dėl šalies ekonomikos raidos taip pat įneša ir Vyriausybės sprendimai, susiję su šalies gynybos finansavimu ar antros pensijų pakopos reforma“ – pranešime sakė LB ekonomistas.

A. Izgorodino vertinimu, šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys augimą, tačiau neapibrėžtumas ir rizikos dėl tolesnės pasaulio ekonomikos trajektorijos skatina kiek sumažinti optimizmą: „Labai tikėtina, kad pirmas 2025 metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geriausias, o ateityje BVP augimas sulėtės“.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,4 proc.,  o palyginti su ketvirtuoju 2024 metų ketvirčiu – 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.