Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Ekspertų vertinimu, BVP pernai augino vidaus vartojimas, spartus pramonės tempas, eksportas. Be to, didelės įtakos sparčiam ekonomikos augimui turėjo žema 2020 metų bazė.

„2021-ieji – atšokimo nuo žemos palyginamosios bazės metai, ir nors griežtų veiklas įšaldžiusių kovos su viruso sklaida priemonių išvengti nepavyko, vakcinų atsiradimas ir ištobulintos ekonominės pagalbos priemonės ir Lietuvos ekonomikos struktūros atsparumas pandemijos grėsmėms leido atskirti procesus sveikatos fronte nuo ekonomikos“, – BNS teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais.

BVP augino vidaus vartojimas, pramonė, investicijos

Ekspertų teigimu, ekonomikos plėtra pernai rėmėsi tiek vidaus vartojimu, tiek ir įspūdingais į eksportą orientuotų veiklų rezultatais, o palanki kreditavimo aplinka ir siekis sumažinti priklausomybę nuo besipučiančių darbo kaštų lėmė didesnes investicijų apimtis.

„Praėjusiais metais beveik nebuvo augimą slopinusių veiksnių – eksporto užsakymai buvo aukštumose, pramonė klestėjo, jei kas ją slopino, tai ne paklausos, o nebent žaliavų, komponentų bei darbuotojų trūkumas“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis pastebi, jog investicijų šuolis irgi buvo įspūdingas – jos per metus išaugo dešimtadaliu. Be to, vartotojų lūkesčių ir noro išleisti pinigus neprislopino nei pandemijos bangos, nei infliacijos šuolis.

I. Genytė-Pikčienė teigė, jog pirmoje metų pusėje ilgo karantino padarinius su kaupu kompensavo puikūs eksportuojančių sektorių, ypač apdirbamosios pramonės, rezultatai. Pasak jos, Vakarų ekonomikoms atsigaunant, staiga išaugo globali paklausa prekėms bei žaliavoms, tačiau daugelis pasaulio gamintojų jos šuolį pasitiko pustuščiais sandėliais, o Lietuvos gamybos įmonės sureagavo lanksčiai ir atsivėrusiomis nišomis pasinaudojo.

„Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais“, – teigė ji.

Ant jos, pasibaigus karantinui, atsigavo ir į vidaus rinką orientuotos veiklos, o tam susiklostė palankios aplinkybės: vartotojų optimizmas, augantis užimtumas, dviženkliais tempais kylantys atlyginimai bei per karantiną sukauptos lėšos.

„Visa tai lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos apyvartų augimą ir leido atsitiesti namų ūkių paklausa mintančioms paslaugoms. Prie vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisidėjo ir rekordinis būsto rinkos aktyvumas, įliejęs energijos su šiais procesais susijusioms veikloms“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog BVP veikė ir bazės efektas – 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos BVP nukrito 0,2 proc. dėl įvestų karantino priemonių, per visus 2020 metus BVP pokytis siekė 0 proc.

„Kadangi 2021 metų rodiklius lyginame su prastais 2020 metų rezultatais, nėra sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą, tuo labiau, kad visame pasaulyje centriniai bankai tiesiogine to žodžio prasme spausdino pinigus ir juos kišo į ekonomiką“, – sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, pernai Lietuvos gyventojai aktyviai investavo per pandemiją sutaupytus pinigus, kas kėlė į viršų statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus rodiklius.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad didžiausios įtakos ekonomikos augimui paskutinį praėjusių metų ketvirtį tebedarė pramonė, kurios apyvarta lyginamosiomis kainomis nenustojo stebinti, nepaisant visų išlikusių tiekimo grandinės trikdžių ir aukštų žaliavų kainų. Ketvirtis buvo sėkmingas ir prekybininkams.

„Taip pat neabejotinai metiniam BVP pokyčiui teigiamos įtakos turėjo ir didesnės pridėtinė vertė, sukurta apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, meno, renginių organizavimo sektoriuose, nes priešingai negu 2020 metų paskutinį ketvirtį, praėjusių metų pabaigoje šie sektoriai veikė ir jiems sekėsi visai neblogai“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, ketvirtąjį ketvirtį neigiamai BVP veikė prastesni pervežimų geležinkeliais ir krovos Klaipėdos uoste rezultatai.

Šių metų prognozės – kuklesnės

Ekonomistai sako, kad tokio spartaus ekonomikos augimo, kaip pernai, šiemet tikėtis neverta. Anot jų, neigiamos įtakos BVP turės aukšta infliacija bei didelis neapibrėžtumas dėl geopolitinių konfliktų su Baltarusija ir Kinija bei tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

N. Mačiulis prognozuoja, kad BVP augimas šiemet lėtės iki 3,2 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas – 2,8 proc., o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikisi 3,5 proc. augimo.

„Prognozės yra ypač jautrios geopolitinių rizikų grėsmėms, nes Rusijos invazija į Ukrainą, užsitęsę nepalankūs Kinijos veiksmai prieš Lietuvą, Baltarusijos atsakas Lietuvai dėl galimo trąšų tranzito sustabdymo gali greitai visas prognozes pakreipti reikšmingai žemyn“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak N. Mačiulio, geopolitiniai konfliktai gali prislopinti ir eksportą, ir gyventojų lūkesčius bei vartojimą. Be to, neigiamai gali veikti ir sparti infliacija. Kita vertus, sparčiai augantis paskolų portfelis, ES parama, rekordinės įmonių ir gyventojų santaupos, didelė užsienio paklausa leidžia tikėtis išliekančio spartaus augimo.

Ž. Mauricas sako, kad šiais metais vartojimas turėtų labai vangiai augti dėl infliacijos, be to, ekonomikos augimą sulėtins brangstantys energetikos ištekliai.

„2020 metais Lietuvai buvo paranku, nes esame dideli importuotojai energetinių žaliavų. Jos buvo pigios, dėl to nedaug pinigų iškeliavo iš Lietuvos ir į kitus sektorius nukeliavo. O dabar labai daug pinigų iškeliaus iš Lietuvos, mes net einamosios sąskaitos balansą šiek tiek neigiamą turėsime šiemet, jei toliau kainų šuoliai tęsis“, – sakė ekonomistas.

Jis taip pat mano, jog 2020-2021 metai Lietuvoje buvo pramonės aukso amžius, tačiau šiemet augimas neabejotinai bus lėtesnis. Pasak Ž. Maurico, neigiamai pramonę gali paveikti konfliktas su Kinija, be to, gamybą gali sulėtinti ir energetikos kainų šuoliai.