„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tolesnis kainų augimas priklausys nuo naftos kainų, euro kurso ir kitų išorinių priežasčių.

„Infliacijos pikas turbūt jau buvo pasiektas. Tolesnį jos mažėjimą daugiausiai lems išorinės tendencijos: pinganti nafta, stipresnis euras, pigesnis importas iš Kinijos, taip pat iš dalies ir lėčiau augančios darbo sąnaudos“, – antradienį naujausios banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė N. Mačiulis.

Savo ruožtu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad nerimą dėl infliacijos mažina ir prognozuojamas elektros kainų mažėjimas vasaros pabaigoje.

„Elektros kaina balandžio mėnesį iš esmės priartėjo prie ankstesnių metų dydžių (...). Jos dar labiau nemažėja dėl to, nes dujos vis dar yra brangesnės nei pernai bei neveikia „Estlink“ jungtis su Suomija. Kai jungtis pradės veikti, kas bus rugpjūtį, tai turėtų elektra būti pigesnė nei pernai. Tai žiūrint į priekį nerimo daug nėra“, – antradienį SEB makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad kainų augimą visoje Europoje slopina naftos pigimas, kurį lėmė JAV paskelbti muitai bei OPEC kartelio sprendimai didinti naftos pasiūlą, taip pat pigusios gamtinės dujos.

„Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inicijuoto prekybos konflikto teigiamos pasekmės Europai yra daug mažesnė infliacija. Matome, kad („Brent“ rūšies – BNS) nafta atpigo daugiau negu 20 proc., (...) šiuo metu nesiekia 60 (eurų už barelį – BNS). Ateities sandoriai rodo, kad tikėtina, jog naftos kaina išliks tokia žema“, – sakė N. Mačiulis.

Anot jo, sumažėjusios naftos kainos sušvelnino nuo metų pradžios pakilusių akcizų įtaką degalų kainoms.

„Naftos pigimas, kurį sukėlė D. Trumpo ir OPEC politika, visiškai neutralizavo akcizų padidinimą Lietuvoje. Dyzelino kaina vakar sugrįžo į žemiausią lygį nuo praėjusių metų pabaigos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tai žiūrint į priekį nerimo daug nėra.

Tuo metu T. Povilauskas teigė, kad daugiau nežinomybės dėl degalų akcizų įtakos infliacijai yra kitais metais.

„Akcizų įstatyme yra toks pat didinimas CO2 dedamosios bei dyzelino akcizui ir kitais metais, kas reikštų, kad vėl brangs ir degalai. Problema gal ne pats degalų brangimas, bet kokią įtaką tai daro prekybininkams degalais“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, jei kaimyninės šalys 2026 metais nesiims labiau didinti akcizo ir CO2 dedamosios, tai reikštų tolesnį dyzelino pardavimų mažėjimą.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,8 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei prognozuota sausį. Banko analitikų vertinimu, šiemet kainos augo sparčiau dėl padidintų akcizų, brangusių energijos išteklių ir didėjusių darbo sąnaudų.

Savo ruožtu SEB bankas prognozuoja, kad suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,7 proc. (sausį prognozavo – 3,3 proc.), o kitąmet – 2,5 procento (sausį – 2,7 proc). Ši prognozė padidinta, nes šių metų pirmąjį ketvirtį ji buvo didesnė nei tikėtasi, įtakos turi maisto kainos.