- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrosios pandemijos bangos įtaka šalies ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį.
„Antrosios pandemijos bangos įtaka ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį. Jeigu tuomet gyventojų išlaidos sumažėjo maždaug trečdaliu, dabar matome, kad jos yra sumažėjusios dešimtadaliu, ir tik tose specifinėse srityse, kur yra apribotos galimybės išleisti pinigus – kelionės, viešbučiai, restoranai ir kai kurios laisvalaikio paslaugos. Bet tai tikrai nėra labai didelė neigiama įtaka bendrai ekonomikai“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, sektorių, kurie išgyvena didelę krizę ir kuriems iš tiesų reikia pagalbos, yra mažiau nei dešimtadalis Lietuvos BVP, o „likusi dalis ekonomikos klesti.“
Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę.
„Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, apdirbamosios gamybos tendencijas, sunku būtų įžvelgti bet kokią krizę šiuo metu. Pramonė yra ant bangos. Aišku, tai susiję su didele lietuviškų prekių paklausa ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse. Europos pramonė klesti, vartotojai turi pinigų, juos nori išleisti. Neturėdami galimybių vartoti paslaugas, jie vartoja prekes. Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę. Turime kalbėti tik apie lokalizuotas problemas keliuose sektoriuose“, – sakė N. Mačiulis.
Jis akcentavo, kad iš dalies neigiamas ekonomines pasekmes minimizavo valstybių ekonominė politika – tiek fiskalinis skatinimas Lietuvoje, tiek anticiklinė fiskalinė politika Lietuvos eksporto rinkose.
„Daugelis Europos valstybių pasiekė naujas rekordines aukštumas su savo valstybės skolomis, bet šiuo metu nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nėra kritikos objektas. Matome, kad visos valstybės skolinasi už rekordiškai žemas palūkanų normas, net ir tos, kurių skolos ir BVP santykis yra tris kartus didesnis nei Lietuvos. Tai dėl Lietuvos skolos apskritai nereikėtų nerimauti“, – sakė N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas atkreipė dėmesį į infliaciją.
„Kainų kilimas (...) matomas visur, ir mes seniai matėme tokią kombinaciją, iš įvairių šaltinių ateinantį infliacinį spaudimą – naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygį, vario, geležies kaina yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius 5 metus, Jungtinių Tautų maisto kainų indeksas taip pat aukščiausiame lygyje per daugiau nei penkmetį – kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės muša 6 metų kainų rekordus. Transportavimo išlaidos jūrų konteineriais yra rekordinėse aukštumose“, – sakė N. Mačiulis.
„Čia yra visa puokštė trumpalaikių veiksnių, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu ir ES, ir JAV, bet yra ir struktūrinių infliacijos veiksnių: pristabdyta globalizacija, protekcionizmas, noras gaminti svarbias prekes arčiau namų, o ne ten, kur yra pigiausia. Tai ir vaistai, įvairūs elektronikos komponentai, – jeigu keltume (gamybą – ELTA) iš Kinijos arčiau Europos, mums galbūt atsiranda didesnės galimybės, bet šalutinis efektas bus didesnės kainos, didesnė infliacija“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, svarbus infliacijos šaltinis greta paminėtų veiksnių yra sukauptas didelis vartojimo ir investicijų potencialas.
„Lietuvoje per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu, įmonių – 40 proc., bet tą galima matyti beveik visose Europos šalyse, – gyventojai turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus, sukaupė didelius rezervus ir, matydami pandemijos pabaigą, krizės pabaigą, pinigus išleis. Tai bus daug spartesnis ekonomikos augimas, kuris pavirs taip pat į infliaciją, didesnius svyravimus finansų rinkose“, – nurodė N. Mačiulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...