Vartojimas sumenko

Remiantis ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, rugsėjį mažmeninės prekybos sumažėjimas Lietuvoje, palyginti su rugpjūčiu, buvo vienas didžiausių tarp visų ES valstybių narių. Palyginti su paskutiniu vasaros mėnesiu, pirmąjį rudens mėnesį mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo 1 proc. Visoje ES prekyba per mėnesį ūgtelėjo 0,3 proc., o per metus – 3,5 proc.

Lietuva – pirmūnė ES ir pagal kainų augimą; infliacija šalyje rugsėjį siekė net 4,6 proc. Tai gerokai daugiau nei Bendrijos šalių vidurkis.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. labiausiai išaugo lietuvių išlaidos laisvalaikiui ir kultūrai, būstui įrengti, namų apyvokos įrangai, kasdienei būsto priežiūrai ir įvairioms kitoms prekėms bei paslaugoms. Išlaidos būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, palyginti su 2012 m., mažėjo.

Namų ūkiai 2016 m. maistui, neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse ir restoranuose, skyrė beveik trečdalį visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 93,7 euro vienam asmeniui per mėnesį. Išlaidos maistui 2016 m., palyginti su 2012 m., išaugo 12,2 proc.

Ar vartojimas augo dėl euro įvedimo, mat daugiau nei tris kartus "mažesnės" kainos sukuria iliuziją, kad viskas yra nebrangu, ir pirkėjas yra pajėgus įsigyti šiek tiek daugiau?

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas tvirtino, kad šios kalbos tėra mitas.

Kadangi vidutinis darbo užmokestis kyla, o vartotojų lūkesčiai yra nemaži, jie dažnai sutinka mokėti ir didesnę kainą.

"Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vartojimo pikas buvo būtent prieš euro įvedimą, t.y. 2014 m. gruodį, nes žmonės paprasčiausiai baiminosi padidėsiančių kainų po euro įvedimo. Po naujųjų (2015-ųjų – aut. past.) vidaus vartojimo statistika rodė esant štilį. Tai leidžia manyti, kad lietuviai nepasidavė žemų kainų miražui", – aiškino T.Povilauskas.

Auga algos, auga ir kainos

Pastaruoju metu smarkiai išaugusi infliacija Lietuvoje pristabdė vidaus vartojimo augimą, ypač maisto produktų. Kita vertus, kitų prekių apyvarta vis dar kyla ganėtinai sparčiai.

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neslėpė, kad kainų augimu naudojamasi siekiant apyvartos augimo.

"Kadangi vidutinis darbo užmokestis kyla, o vartotojų lūkesčiai yra nemaži, jie dažnai sutinka mokėti ir didesnę kainą. Tuo yra naudojamasi. Kainos auga, o produktų kiekiai – ne: prekybininkas yra laimingas, nes jo apyvarta didėja, o vartotojai negali jaustis taip pat, nes jie sumoka daugiau", – sakė ekonomistas.

T.Povilauskas pabrėžė, kad vartojimas yra labiausiai siejamas su žmogaus gaunamomis pajamomis.

"Ekonomika Lietuvoje jau kelerius metus auga. Nedarbas šalyje sumažėjo, o darbo užmokesčio kilimas stebimas nuo 2015 m., tad dirbančiųjų finansinė padėtis pagerėjo, dėl to augo ir vartojimo rodikliai. Tiesa, padidėjusi infliacija šiek tiek sulėtino šį augimą", – sakė T.Povilauskas.

Vis dėlto didelės kainos skatina vartotoją po truputį keisti požiūrį į išlaidas ir priverčia jį atsisakyti nebūtinų produktų ar paslaugų.

Ž.Mauricas pastebėjo, kad jeigu pirkėjai taptų dar atsargesni, jo nenustebintų tai, jog prekybininkų apyvarta kitais metais iš viso nustotų augti.

"Spartesnio vartojimo augimo būtų galima tikėtis tik atpigus prekėms", – pridūrė ekonomistas.

Protestai nepadės

2016 m. gegužę socialiniame tinkle "Facebook" paskelbta iniciatyva "Neikime į parduotuves tris dienas". Vis dėlto šiai akcijai pasibaigus žmonės ir vėl plūdo į prekybos centrus, be to, dar labiau augo prekių kainos.

Ž.Mauricas abejoja, kad net ir drastiškas pirkėjų sumažėjimas paskatintų prekybininkus mažinti būtiniausių produktų kainas.

"Kainų mažinimo scenarijų pasitaiko tik esant ypač didelei krizei. Kol kas prekybininkams nėra jokio tikslo imtis šios priemonės, nebent atsirastų labai didelė konkurencija iš kitur – pavyzdžiui, elektroninės prekybos. Maisto produktų kainos dėl to ir kyla labiausiai, nes jų galima nusipirkti tik parduotuvėje, o elektroninių prekių įmanoma įsigyti ir internetu net iš užsienio šalių", – teigė ekonomistas.

"Kavinės ir restoranai, kurių teikiamų paslaugų kainos yra ypač išaugusios, yra tiesiogiai priklausomi nuo maisto prekių. Brangstant maistui, brangsta patiekalai. Ypač, kai jų neatsisiųsi iš interneto, o įsigyti ir vartoti įmanoma tik vietoje", – pridūrė Ž.Mauricas.

Verslininkai nėra orientuoti į ilgalaikį santykį su klientais, o klientai nėra lojalūs – jie lyg ir ieško nuolaidų, akcijų, bet galiausiai pinigus vis tiek išleidžia.

Kalti ir vartotojai?

Žmonės, gaudami daugiau pajamų, yra linkę išleisti didesnę dalį savo pinigų būtent paslaugų sektoriuje. Tai sudaro puikią terpę toliau augti kainoms, nors ir pagrindo tam būna ne visuomet.

T.Povilauskas pažymėjo, kad tokiu būdu yra tikrinamos vartotojų kantrybės ribos. Tačiau, jo teigimu, paslaugų kainos kitąmet turėtų nustoti taip smarkiai augusios, nes vien šiemet jos buvo pakeltos taip, kad tolesnis jų didinimas būtų labai rizikingas. Vis dėlto kainų mažėjimas nėra prognozuojamas.

"Kainoms mažinti reikalinga konkurencija. Paslaugų sektoriuje yra ir taip daug dalyvių, tad didesnės konkurencijos tikėtis būtų neverta. Jeigu darytume prielaidą, kad 2018 m. Lietuvos ekonomika ir toliau augs bei išliks algų kilimo tendencija, tai geriausiu atveju paslaugų kainos tiesiog nustos augusios arba augs lėčiau. Tačiau jos vargu ar pradės kristi", – prognozavo SEB banko analitikas.

Ž.Maurico teigimu, patys gyventojai galėtų sumažinti kainų augimą. Tai, pasak jo, galima padaryti labai paprastai – užtektų keisti vartojimo įpročius.

"Vartojimo problema Lietuvoje yra labiau susijusi su rinkos dinamika ir mūsų mentalitetu: verslininkai nėra orientuoti į ilgalaikį santykį su klientais, o klientai nėra lojalūs – jie lyg ir ieško nuolaidų, akcijų, bet galiausiai pinigus vis tiek išleidžia. Suvaldyti šią netvarką neįmanoma, nes turėtų pasikeisti pati visuomenė", – nuogąstavo ekonomistas.

"Kylant kainoms turi gerėti ir kokybė, tačiau Lietuvoje tai tebėra retas reiškinys. (...) Žmonėms reikėtų atidžiau rinktis, kad už prastos kokybės produktą nereikėtų mokėti kaip už geros kokybės", – pridūrė ekonomistas.