- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę, dvišalė Lietuvos ir Taivano prekyba išaugo daugiau nei perpus – daugėjo tiek į salą eksportuojamų, tiek importuojamų prekių, pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis tik, pažymi jis, kartu kyla ir prekybos deficitas – Lietuva Taivanui už prekes sumoka 32 mln. eurų daugiau nei Taivanas Lietuvai.
Ekspertas taip pat sutiko, kad ekonominių ryšių tvirtėjimą lėmė ir šylantys abipusiai politiniai santykiai.
„Panašu, kad Lietuvos ir Taivano politinių santykių sustiprėjimas iš tiesų davė vaisių ir padidino prekybą tarp dviejų šalių į abi puses – auga tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną, tiek Lietuvos importas iš Taivano“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, nuo 2021 m. lapkričio, kuomet Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, tarpusavio prekyba, lyginant su fiksuota analogišku laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 29,3 mln, iki 46,3 mln. eurų.
„Taigi, augimas siekia 58 proc., arba 17 mln. eurų“, – teigė jis, kartu pabrėžęs, jog statistika atspindi lietuviškos kilmės prekių eksportą be reeksporto bei bendrą importą.
A. Izgorodinas dalijasi statistika: per pirmuosius keturis atstovybės veiklos mėnesius, lyginant su 2020 m. lapkričio–2021 m. vasario prekybos rezultatais, lietuviškos kilmės prekių Taivano verslas pirko 41 proc., arba 2 mln. eurų, daugiau.
Ekonomisto teigimu, lyginamuoju laikotarpiu išaugo 26 prekių grupių eksportas, nors beveik visą augimo dalį sudarė trijų kategorijų produkcija.
„2021 m. lapkritį–2022 m. vasarį, lyginant su 2020 m. lapkričiu–2021 m. vasariu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną išaugo 26 eksporto segmentuose – tai yra neblogas rezultatas. Tačiau 90 proc. eksporto į Taivaną prieaugio sudarė trys kategorijos – įvairių chemijos produktų (COVID vakcinų reagentai), medienos, elektros įrangos segmentai“, – tikina A. Izgorodinas.
Jo duomenimis, chemijos produktų pardavimų Taivanui apimtys didėjo 799 tūkst. eurų, medienos – 536 tūkst. eurų, elektronikos – 475 tūkst. eurų.
Ekonomisto vertinimu, 2 mln. eurų eksporto prieaugis nėra didelis.
„Iš kitos pusės, tai yra normalu: 2021 m. Taivanas buvo tik 64-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl didesniam eksporto į Taivaną augimui tiesiog reikia laiko ir įdirbio“, – svarstė ekspertas.
Importo augimas keliskart didesnis nei eksporto
A. Izgorodinas taip pat akcentavo, kad Lietuvos importas iš Taivano jo lygintu laikotarpiu išaugo 61 proc. (15 mln. eurų) – 13 mln. eurų daugiau, nei augo į salą išvežamų prekių apimtys. Tai, konstatuoja ekonomistas, tik liudija, jog Lietuva iš Taivano atsiveža daugiau prekių, nei salai jų parduoda, tad šylantys tarpusavio santykiai kol kas naudingesni Taibėjui.
„Lietuvos prekybos deficitas su Taivanu išaugo nuo -19,5 mln. eurų iki -32 mln. eurų. Tai reiškia, kad kol kas iš dvišalių Lietuvos–Taivano santykių sustiprėjimo labiausiai išlošė Taivanas“, – teigė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, atidarius atstovybę labiausiai augo elektronikos prekių ir komponentų (6,2 mln. eurų), metalų (2,1 mln. eurų), transporto priemonių komponentų (1,9 mln. eurų), mašinų bei įrenginių importas (1,2 mln. eurų).
A. Izgorodinas svarstė, kad, esant neigiamam prekybos balansui, tikslinga aktyviau svarstyti, kaip skatinti lietuviškos produkcijos eksportą į šią Tolimosios Azijos salą.
„Lietuva Taivanui už pateiktas prekes sumoka daugiau nei Taivanas Lietuvai už Lietuvos prekes. Manyčiau, kad, kalbant apie tolesnį Lietuvos–Taivano santykių sustiprinimą, reikia daugiau dėmesio skirti Lietuvos eksporto į Taivaną augimo klausimams“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.
Iš viso 2021 m. lapkričio – šių metų vasario mėnesiais Lietuva iš Taivano importavo prekių už beveik 39,5 mln. eurų, į jį eksportavo – už 6,85 mln. eurų.
Daugiausia atsivežta elektronikos, taivaniečiai labiausiai pirko lietuviškus chemijos gaminius
Remiantis A. Izgorodino pateikta statistika, nuo lapkričio iki vasario iš Taivano Lietuva daugiausia importavo elektros mašinų, įrangos, elektronikos prekių bei jų dalių – už 11,3 mln. eurų. Taip pat atsivežta antžeminio transporto priemonių, jų dalių bei reikmenų beveik 6,8 mln. eurų, dar 6 mln. eurų sudarė mašinų bei įrenginių importas.
Apie 3,2 mln. eurų Lietuvai kainavo iš Taivano importuoti plastikai ir jų dirbiniai, o optikos, fotografijos, matavimo, medicinos ir kt. prietaisų atsivežta už 2,9 mln. eurų.
Paklausiausios lietuviškos prekės Taivane tuo pačiu laikotarpiu buvo įvairūs chemijos produktai – jų eksportuota už 1,4 mln. eurų. 1,3 mln. eurų pajamų iš salos pirkėjų gavo medienos ir jos gaminių bei medžio anglių tiekėjai, dar 1 mln. – optikos, fotografijos, medicinos ir kt. prietaisų gamintojai. Elektros įrangos ir elektronikos bei vatos, virvių, lynų ir neaustinių medžiagų ir jų dirbinių eksportas siekė atitinkamai 622 ir 427 mln. eurų.
Pastarųjų eksportas sumažėjo labiausiai – 226 mln. eurų, o 216 mln. eurų smuko optikos ir kt. prietaisų pardavimai Taivanui. Taip pat per metus krito gatavų tekstilės dirbinių, muilo ir skalbiklių, trąšų, mineralinio kuro eksportas.
Tarp įsivežamų prekių labiausiai krito taivanietiškų dažiklių, aliuminio ir jo dirbinių, vario ir jo dirbinių bei organinių chemijos produktų importas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...