- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojams ir įmonėms vis sunkiau susimokėti už paslaugas ir prekes, todėl vis daugėja prašymų mokėjimus atidėti – jau atidėta beveik 15 milijardų eurų. Tokie prašymai signalizuoja blogėjančią ekonominę situaciją, didesnius gyventojų finansinius sunkumus. Ar tai ženklas apie artėjančią ekonominę krizę? Situaciją LNK paaiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Mes pastebime, kad infliacija, kuri įsibėgėjo tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje, skatina Lietuvos įmonių klientus prašyti ilgesnių mokėjimo terminų arba mokėjimo atidėjimo. Tą rodo Lietuvos banko statistika – šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonių prekybos kreditų turtas pasiekė visų laikų rekordą – 14,4 mlrd. eurų. Kuo toliau, tuo labiau klientai tiek eksporto rinkoje, tiek ir vidaus rinkoje prašo mūsų įmonių atidėti mokėjimus“, – aiškino A. Izgorodinas.
Infliacijos augimas išbalansavo lietuvių finansus.
„Per metus šio rodiklio augimas siekė apie 15 proc., o paskutinį kartą panašų spartų augimą mes matėme praeitų metų ketvirtą ketvirtį. Tai labai stipriai sutampa su infliacijos įsibėgėjimu, kas reiškia, kad energetikos kainų augimas, kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų augimas išbalansavo Lietuvos įmonių klientų finansus tiek eksporto rinkose, tiek ir vidaus rinkoje. Žiūrint fundamentaliai, mūsų įmonių paklausa prekėms ir paslaugoms yra, bet klientai dėl blogėjančių savo vidinių finansų prašo vis ilgesnių ir ilgesnių atidėjimų, kas tam tikrą riziką kelia ir Lietuvos įmonėms“, – teigė ekonomistas.
Ekonomisto manymu, per 20 proc. perkopusi metinė infliacija Lietuvoje – ne būtinai pikas.
„Kol kas sunku pasakyti, ar infliacija pasiekė piką, nes Lietuvoje nuo liepos mėnesio turėsime pakankamai didelį elektros kainų augimą, taip pat naftos kaina išlieka aukšta. Laukia neprognozuojamas ruduo, nes neaišku, kokia bus situacija dujų, naftos rinkose, tad kol kas dėti parašą ant to, kad infliacija, kuri Lietuvoje pasiekė 20 proc., pasiekė piką, aš negalėčiau“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Ekonomistas aiškino, kad infliacija euro zonoje gali ir jau dabar palankiai veikia Lietuvos eksportą, nes kainoms kylant Vakarų Europos gamintojai ieško būdų pagaminti prekes pigiau, o Lietuva yra būtent ta valstybė.
Mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija.
„Jeigu žiūrėtume paskutinius euro zonos makro rodiklius, tai jie mane šiek tiek neramina, nes euro zonos gyventojų nuotaika nukrito į tokį patį lygį, kuris buvo 2020-ųjų pavasarį. Tai reiškia, kad euro zonos gyventojai bus nelinkę pirkti brangesnių prekių, o tai kelia šiokią tokią riziką Lietuvos eksportui, kuris yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas. Iš kitos pusės, tai, kad krizę euro zonoje ir pasaulyje kelia sparti infliacija, yra labai naudinga Lietuvai. Jeigu mes pasižiūrėtume naujausius Lietuvos eksporto skaičius, tai mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija. Man pradeda atrodyti, kad Lietuvos eksportuotojams ir įmonėms ta infliacija iš dalies yra naudinga, nes kuo sparčiau kyla kainos Europoje, tuo labiau Vakarų Europos gamintojai ieško variantų, kaip galima tam tikrus komponentus ar prekes pasigaminti pigiau. Aišku, viena iš valstybių yra Lietuva. Teoriškai žiūrint, kuo aukštesnė bus infliacija, tuo daugiau galimybių turės Lietuvos eksportuotojai gauti naujų užsakymų dėl kontraktinės gamybos“, – aiškino A. Izgorodinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjus infliacijai Lietuvos įmonėms taip pat atėjo sunkūs laikai – iškilo energetikos kainos, o pajamos vis atsideda, mat klientai, kamuojami tos pačios infliacijos, prašo nukelti mokėjimo terminus.
„Pirmiausia tai reiškia didėjančią įtampą įmonių finansams. Įsivaizduokite standartinę Lietuvos bendrovę – jai labai stipriai pakilo energetikos išlaidos viduje ir klientai prašo vis ilgesnių atidėjimų tiek Lietuvos rinkoje, tiek eksporto rinkose. Tai reiškia, kad standartinei Lietuvos įmonei labai sunku subalansuoti savo finansus, nes išlaidos labai didelės, o pajamos vėluoja. Tai reiškia, kad kai kurios įmonės gali patirti rimtų problemų savo viduje“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas apie pasaulinę ekonominę krizę kalbėti neskuba. Anot jo, net jei krizė ir prasidėtų, Lietuva atsilaikytų daug geriau, nei tą darė 2008–2009 m., nes aktyviai prekiauja užsienio rinkose.
Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais.
„Kalbant apie pasaulį mes turėtume pamatyti kažkokius radikalesnius žingsnius – kad vartojimo statistika pradeda mažėti ir, kad situacija darbo rinkoje pradeda blogėti. Kol kas, kalbant apie mūsų pagrindines eksporto rinkas – euro zoną ir JAV – dar nėra požymio, kad situacija darbo rinkoje pradėtų stipriai blogėti. Kol kas matome tik riziką, kad trauksis vartojimas. Situacija pasaulyje tikrai blogėja, bet kol kas anksti konstatuoti, kad mes jau turime krizę. Situacija Lietuvoje – visai nebloga. Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais, kai visi mes pajutome tą finansų krizę. Esminė priežastis yra tai, kad 2008–2009 metais Lietuvos ekonomika buvo labai išbalansuota, pavyzdžiui, užsienio prekybos deficitas Lietuvoje siekė apie 13 proc. Šiuo metu Lietuvos užsienio prekybos perteklius siekia apie 10 proc. nuo BVP ir tai yra didžiausias rodiklis per visą Lietuvos istoriją. Tai reiškia, kad ekonomika yra konkurencinga, ji nėra išbalansuota. Jeigu į euro zoną ateis krizė, Lietuva nukris labai panašiu tempu, kaip ir visa euro zona ir tikėtina, kad mūsų BVP vis tiek liks didesnis negu 2019-ais metais prieš koronavirusą“, – komentavo A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...