- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas.
Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.
Planuojama, kad pagal naują tvarką trumpėtų būsto paskolų išdavimo laikas, griežtėtų sąlygos imant paskolas užsienio valiuta, tačiau paprastėtų ir atpigtų būdai būsto paskolą grąžinti greičiau. Tačiau tokios naujovės, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjo R. Krušinsko teigimu, gali atnešti kiek netikėtą ir vartotojus erzinantį dalyką – didėjančias bankinių paslaugų kainas.
– Kam bus naudinga įvedama nauja tvarka: turintiesiems paskolas ar bankams?
– Informacijos apie keičiamą tvarką pasirodymas kelia dvejopas mintis.
Pirma, įvesdamas tokius apribojimus, Lietuvos bankas stengiasi apsaugoti rinkas ir vartotojus nuo perdėtų lūkesčių ir galimų didelių, nepasvertų finansinių įsipareigojimų. Deja, įvedami apribojimai daliai vartotojų tikrai padarys neigiamą poveikį – jie negalės imti didelių paskolų ir įsigyti trokštamo būsto.
Antra, bankai išduos mažiau paskolų, o juk bankams reikia „įdarbinti“ pinigus, kad šie neštų pelną. Šiandien ir taip šitų galimybių nėra labai daug, nes, žvelgiant į dabartinės ekonomikos kontekstą, vartojimas yra nuosaikus, investicijų plačiu mastu skaičius gana ribotas. Dėl to bankai žvalgosi, kokius patrauklius produktus pasiūlyti vartotojams, kad šie juos pirktų. Jiems reikia klientų, kuriems būtų galima suteikti kuo daugiau papildomų paslaugų, finansinės laisvės bei kitų alternatyvų.
Štai čia susiduriame su situacija, kai bankams tenka suderinti teisinį reguliavimą su rinkos aplinka. Natūralu, kad toks apribojimų įvedimas gali apriboti komercinių bankų lūkesčius ir veiklą. Bet toks nepasitenkinimas bankų viduje kyla ne vien dėl to, kad jie uždirbs mažiau – šiuo metu, įvedus eurą, bankinių paslaugų vartotojų rinka yra itin atsargi, net kalbama apie tam tikrą sąstingį, sietiną su būsto rinka.
– Kitaip tariant, bankai uždirbs mažiau?
– Natūralu, kai rinka yra atsargaus augimo padėtyje, nėra tokio kiekio klientų, kaip anksčiau, kuriems reikia būsto paskolų. Jeigu atsiranda dar ir papildomi apribojimai, suvaržantys klientų pasirinkimą, tuomet ir komerciniai bankai automatiškai uždirbs mažiau. Sutinku, kad šis taisyklių keitimas – ne itin patogus verslui. Tai ypač pasijus ilgalaikėje perspektyvoje, nes ilgalaikio skolinimosi produktai turi savo riziką, vertinimą ir ekonomines perspektyvas.
Tačiau nepamirškime, kad jei tai kainuos bankams – tai kainuos ir vartotojams. Natūralu, kad bankai neleis savęs skriausti ir labai tikėtina, kad tas pinigų netekimas bus perkeltas ant vartotojų pečių. Gal šiek tiek pabrangs paslaugų administravimas, padidės palūkanų norma, bus ieškoma, kaip įsiūlyti kitus produktus, gal brangs gyvybės draudimas, imančiam ilgalaikę paskolą.
Be abejo, daugeliui bankininkų kyla klausimas – kas ir ką nusveria ekonomikoje? Ar finansinis saugumas, ar galimybė suteikti laisvę klientui? Šiandien galime sakyti, kad dabar šios abi svarstyklių pusės išlaiko balansą.
– Gal dėl suvaržymų atpigs būstas?
– Manau, kad reikalavimas imti paskolą ne didesnę nei 6 metų uždarbis, būsto kainų nesumažins. Būsto kainas reguliuoja būsto paklausa – kiek ir kam reikės nuosavo būsto.
Iki krizės Lietuvoje buvo nekilnojamojo turto bumas, kurio metu daug kas statėsi namus, pirko butus. Peržvelgus demografinius šalies rodiklius matome, kad emigracijos upė vis dar neužtvenkta, o visuomenė Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, senėja.
Tai reiškia, kad būsto poreikis mažesniam gyventojų skaičiui taip pat bus ribotas. Taip, mes galime kalbėti, kad auga jaunesnioji karta, kuri nori turėti nuosavą būstą ir būti nepriklausoma, tačiau šiandien nekilnojamojo turto rinkoje tendencijos yra tokios, kad būsto pasiūla yra didesnė, nei paklausa. Manau, kad didelio skaičiaus tokių, kurie trūks plyš ims būsto paskolas, artimoje ateityje tikrai nebus daug.
Nemanau, kad Lietuva netolimoje ateityje bus „okupuojama“ emigrantų iš kitų šalių ar grįš didžioji dalis mūsų emigrantų, kurie pirks butus. Abejoju, ar tai sužadins dar vieną nekilnojamojo turto bumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“1
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...