Šiemet mažesnė kaina

Anot ekonomisto, jei pastaruoju metu mažmeninė dyzelino kaina siekia apie 1,40 Eur/l, numatomas pabrangimas, skaičiuojant nuo dabartinės kainos, sudarys apie 10 proc. Beje, reikėtų nepamiršti, kad tai prognozuojama laikantis nuostatos, kad nesikeis naftos didmeninė kaina.

„Kita vertus, pažiūrėsime, kiek tai padarys įtakos vartojimui, nes, prisiminus ankstesnius metus, kai dyzelino akcizas buvo pakeltas, net ir prieš šių metų sausio 1 d., suvartojimas iš esmės nėra labai pasikeitęs. Gyventojai nėra tokie jautrūs, važiuoti vis tiek reikia“, – teigia T. Povilauskas.

„Aišku, gerai, kad šiais metais naftos ir degalų didmeninė kaina apskritai yra sumažėjusi. Ir dabar dyzelino kaina degalinėse yra mažesnė nei tuo pat metu prieš metus, nors akcizas yra padidėjęs“, – priduria jis.

Kaimyninė kryptis

Ekonomistas supranta, kad įtaka vis dėlto skaudesnė degalinėms, kitaip tariant, prekybininkams, nes smarkiai padidėjęs dyzelino akcizas ir anglies dvideginio dalis akcize Lietuvą kaimynių Latvijos ir Lenkijos atžvilgiu daro gerokai brangesne šalimi.

„Gyventojai nevažiuos į Lenkiją ir Latviją tik dėl degalų, tai aktualu nebent toms savivaldybėms ir gyventojams, kurie gyvena prie sienos, – sako T. Povilauskas. – Tačiau verslas, o konkrečiai transporto kompanijos, kurių vilkikai važinėja iš Lietuvos į užsienį ar iš užsienio į Lietuvą ir pravažiuoja pro Lenkiją ar Latviją, kur pigiau, ten ir pirks. Akivaizdu, kad dyzelino pardavimai mažės ir jie turėtų gana nemažai mažėti.“

Ekonomistas pastebi, kad šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje dyzelino ir benzino kainos yra labai panašios, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lenkijoje 2024-aisiais lietuvių išleistų pinigų suma yra mažesnė negu pernai.

„Lenkijoje yra istorijų su valdžios pasikeitimu, pavyzdžiui, prieš metus buvo galimai dirbtinai sumažintos kainos, dabar jos grįžo į normalų rėžį ir turime panašias kainas. Tačiau nesu girdėjęs, kad kitais metais Lenkijoje būtų didinami akcizai, todėl faktas, kad Lietuvoje didinamą akcizą turės prisiimti vartotojas“, – teigia jis.

Nuotaikos rinkoje

Įpusėjus praėjusiai savaitei, didmeninės naftos kainos buvo priartėjusios prie žemiausio lygio nuo sausio mėnesio, tačiau jas kilstelėjo nerimas dėl platesnio konflikto Artimuosiuose Rytuose: savaitgalį Izraelis ir Libano judėjimas „Hezbollah“ apsikeitė raketų ugnimi. Vis dėlto lūkesčiai ir naujienos iš JAV dėl švelnesnės pinigų politikos kiek praskaidrino nuotaikas žaliavų rinkoje.

Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas leido suprasti, kad JAV centrinis bankas yra pasirengęs sumažinti palūkanų normas. Jis minėjo susirūpinimą dėl darbo rinkos silpnumo ir įsitikinimą, kad infliacija artėja prie tikslinio 2 proc. lygio.

T. Povilauskas taip pat pastebi, kad naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC pakeitė savo komunikaciją: nuo šių metų ketvirto ketvirčio žada didinti naftos gavybą, kurią buvo sumažinusi. Mintis, kad naftos gavyba ir pasiūla didės, galėtų neigiamai veikti paklausą. Be to, vienos iš didžiausių naftos pirkėjų – Kinijos – ekonominiai duomenys, T. Povilausko vertinimu, taip pat išlieka silpnoki.

„Tačiau nemanau, kad reikėtų pasiduoti ir galvoti, kad kaina ir toliau smarkiai risis žemyn. Manau, kad maždaug 70 JAV dolerių už barelį yra stiprus kainos lygis, kurio žemiau neis nei OPEC, nei kitos naftos išgaunančios šalys“, – nesitikėti didelio didmeninių naftos kainų kritimo siūlo ekonomistas.