Ekonomisto teigimu, investicijos į technologinį atsinaujinimą kol kas sudaro per mažą dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabartiniai rodikliai – tragiški.

„Faktas tas, kad investicijos yra nepakankamos. Vienas iš prasčiausių ir liūdniausių rodiklių, žiūrint į Lietuvos pastarojo dešimtmečio ekonomikos evoliuciją, verslo investicijos sudaro labai žemą BVP dalį, mažesnę ne tik nei Baltijos šalyse, mažesnę nei Švedijoj, nei euro zonos vidurkis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo „Swedbank“ ekspertas.

„Kalbėti apie konvergenciją, vijimąsi turtingesnių Vakarų valstybių labai sudėtinga neinvestuojant. Vejamės pagal atlyginimus, pagal kainas, bet pagal investicijas nesivejame. Čia ir yra didžiausia tragedija“, – pridūrė jis.

Pasak N. Mačiulio, jei investicijos į darbo našumo didinimą išliks vangios, kol darbo užmokestis kils dviženkliu tempu, netrukus gali smukti Lietuvos eksportas, kadangi įmonės nebeišgalės padengti kylančių darbo kaštų bei turės didinti produkcijos kainas.

„Kol kas neigiamų to spartaus atlyginimo augimo pasekmių nesimatė, žiūrint į eksporto struktūrą, kokią pasaulinės prekybos dalį užima Lietuvos eksportas, ta dalis augo, net didėjant vidutinėms darbo sąnaudoms. Bet tai gali baigtis ir, tikėtina, kad labai greitai baigsis, nes įmonių gebėjimas neperkelti tų didėjančių darbo sąnaudų galutiniams vartotojams, pirkėjams užsienio rinkose, yra labai ribotas“, – pažymėjo ekonomistas.

N. Mačiulis pažymi, kad brangesnė lietuviškos produkcijos pasiūla keltų riziką Lietuvos konkurencingumui. Jis abejoja galimybėmis lėtinti atlyginimų augimo tempus, tad, ekonomisto įsitikinimu, skatinti investicijas ir gerinti investicinę aplinką – būtina.

„Vienas iš pagrindinių prioritetų siekiant išsaugoti konkurencingumą, reikia sutikti, kad atlyginimų augimą stabdyti bus sunku ir nepopuliaru, bet per daug didesnes investicijas, palankesnę investicinę aplinką tą problemą būtų galima spręsti“, – apibendrino ekspertas, taip pat teigęs, jog investicijų stoką lemia ne pinigų, o verslo inciatyvos ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Ne pinigų trūksta, o iniciatyvų tų verslų ir verslininkų, kurie norėtų imti ir įdarbinti tuos pinigus. Daugeliu atvejų problema yra darbuotojų, ir kvalifikuotų darbuotojų, trūkumas“, – teigė N. Mačiulis.