– Kitąmet pensijos augs apie 10 procentų. Tas augimas pasiektas panaudojant „Sodros“ perviršį. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė dar daugiau – didesnę dalį atiduoti pensininkams, tačiau į tai buvo neatsižvelgta. Kaip jūs vertinate tokį sprendimą?
– Na, 10 procentų augimas yra išties spartus. Tai yra dviženkliai tempai, kurie turėtų padėti išsaugoti ir netgi stiprinti pensijų gavėjų perkamąją galią. Nepaisant to, kad infliacija bus aukštesnė, vis tiek kitąmet ji jau bus ne tokia didelė, turėtų išsikvėpti šitas infliacinis spaudimas.
Kita vertus, matyt, tas apribojimas sparčiau didinti pensijas atsiremia į valdžios sektoriaus galimybes. Turime tikrai įtemptus finansus kitais metais ir natūralu, kad daug erdvės manevrui didinti išlaidas neturime. Jau dabar kalbame, kad gali būti, kad kitąmet viršysime 3 procentus nuo BVP – raudoną Europos Komisijos nubrėžtą liniją biudžetui. Tai natūralu, kad čia per daug galimybių būti dosnūs neturime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Pakalbėkime apie atlyginimus, nes iš tikrųjų šiais metais pastaruoju metu algos augo, bet auga ir kainos parduotuvėse. Augs, tikėtina, ir sąskaitos netrukus už šildymą, bet apie jį vėliau pakalbėsime. Tai kokios būtų tos prognozės, kalbant apie kitus metus ir apie atlyginimus, ir apie kainas? Augs viskas ar galbūt tik algos, o kainos jau ne?
– Taip, šiemet jau nustebino mus atlyginimų augimo tempas. Tikėjomės, kad jis bus kuklesnis, kils atlyginimai tik apie 8 procentus. Matome, kad tenka atnaujinti prognozes. Jau antrą ketvirtį atlyginimų kilimas siekė 10 procentų.
Tai, matyt, ir kitais metais atlyginimų augimas išliks palyginti spartus ir lenks infliacijos augimą. Tai reiškia, kad gyventojų, vartotojų perkamoji galia bus išsaugota.
Tam įtakos turės jau dabar priimtas sprendimas, kad bus didinama minimali mėnesinė alga apie 8 procentus. Taip pat tikėtina, kad, rinkimų ciklui prasidėjus, bus keliami ir viešojo sektoriaus atlyginimai.
Taip pat stebina savo atsparumu darbo rinka. Nedarbo lygis yra itin žemas, netgi žemesnis negu vidutiniškai euro zonoje. Tai išties rodo, kad mūsų darbo rinka yra atspari, kad darbdaviai stengiasi net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis išsaugoti darbuotojus ir atitinkamai tos įtampos darbo rinkoje, matyt, didins paskatas kelti atlyginimus.
– Visgi pasirodo, kad nemaža dalis lietuvių planuoja riboti savo išlaidas kitąmet, ypač kalbant apie artėjantį labai brangų šildymo sezoną. Kaip mes jį įveiksime, jūsų nuomone?
– Taip, iš tiesų susikrito ne viena nepalanki aplinkybė. Matome gąsdinančias švieslentes degalinėse, taip pat šildymo sąskaitas. Panašu, kad jos bus didesnės tiek dėl importuojamų veiksnių – stebime išaugusias dujų kainas, tiek ir dėl kuklaus pasiruošimo, kalbant apie biokuro rinkos įtampas.
Tai šildymo kainos padidės, bet vis tik, matyt, atsigręžus į 2022-uosius metus, negalima labai skųstis, nes tuo metu šildymo kainos pašoko net 1,8 karto. Tai ir kilo visos kitos energetikos kainos, brango maistas. Šiuo metu maisto kainos bent jau nebrangsta. Tai kažkiek irgi didina mūsų, kaip vartotojų, manevro laisvę.
Tiesa, dar labai nemažas neapibrėžtumas yra susijęs ir su oro sąlygomis, nes jeigu žiema bus šiltesnė, ne tokia kaip pernai, o tokia kaip užpernai, tai irgi palengvins mums tą sąskaitų naštą, kuri nusimato. Tai labai tikėkimės, kad pavyks mums sėkmingai išnaviguoti per šitą nedėkingą laikotarpį.
– Gerai, bet galime dar jam pasiruošti, nes dar kol kas šildymas neįjungtas, laukia tik jo pati pradžia. Tai kaip tokiai tradicinei, keturių penkių asmenų šeimai susidėlioti biudžetą tam pastarajam pusmečiui, kol tęsis šildymo sezonas, ar keturiems mėnesiams, kad pavasarį be skolų pavyktų sutikti?
– Na, vienareikšmiškai ne veltui čia lietuviai turi tą patarlę, kad roges reikia ruošti vasarą, ir apie tokias sudėtingesnes finansiškai atkarpas reikia galvoti iš anksto.
Tai, matyt, visi mes vadovaujamės tomis pačiomis taisyklėmis, kad artėjant tokioms įtemptoms atkarpoms nepasiduotume kažkokiems spontaniškiems pirkiniams ir atitinkamai susiplanuotume tas aukštesnes šildymo išlaidas ir jas susivestume į kažkokius „Excel“ failus, kad jos neužgriūtų netikėtai.
Tai finansinių atsargų turėjimas, matyt, yra vienas iš sprendimų. Kitas, aišku, – taupymas tų ne pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų sąskaita.
– Geras laikas labai dėl atlyginimo derėtis, kai auga sąskaitos ir kainos – viską tuo pagrįsti.
– Vienareikšmiškai argumentų tikrai kiekvienas iš mūsų turi, bet, žinoma, labai yra nedėkingos pozicijos ir tam tikruose sektoriuose veikiančių įmonių.
Iš vienos pusės, reikia auginti pardavimus, iš kitos pusės, Vakarų eksporto rinkos nėra tokios godžios importuoti mūsų prekes ir paslaugas. Taip pat yra labai reikšmingas sąnaudų spaudimas, kurį valdyti labai sunku. Kyla tiek kuro kainos, tiek ir kitų energetikos nešėjų kainos.
Taip pat neaišku, kiek gi įsiskverbs ir prasiskverbs į kitų prekių ir paslaugų kainų tendencijas šita energetikos krizė. Tai tų tokių įtampų darbdaviai turi tikrai labai nemažai ir, žinoma, jie turės įskaičiuoti atlyginimų kilimą ateinančiais metais, nes spaudimas tam yra.
Tam vienareikšmiškai tempą diktuoja ir minimalios mėnesinės algos padidinimas, bet situacija jiems yra itin sudėtinga ir ne visi, matyt, galės patenkinti lūkesčius, kuriuos mums diktuoja infliacinė aplinka.
Naujausi komentarai