Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, ekonomistė nurodo, kad palyginti su 2019 metų spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginimą, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – 4 proc. punktais augo gaunančiųjų nuo 1001–1300 eurų dirbančiųjų dalis. Po 1-2 proc. punktus daugėjo darbuotojų ir visais aukštesnio darbo užmokesčio rėžiais.

Jos teigimu, prie šios situacijos prisidėjo atlyginimų augimas viešajame sektoriuje.

„Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus praėjusių metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Anot jos, dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis „šešėlis“, kai viešojo sektoriaus atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, situaciją lemia ir struktūriniai skirtumai – pavyzdžiui, paprastai viešajame sektoriuje dirba gerokai daugiau kvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų nei privačiame.

„Tą rodo ir Statistikos departamento paskelbtas darbuotojų pasiskirstymas: iki 1300 eurų gauna santykinai daugiau privataus sektoriaus darbuotojų, o daugiau kaip 1300 eurų – viešojo“, – teigia ekonomistė.

Tuo metu talentų medžioklėje, kur atlyginimų kartelė itin aukšta, ekonomistės teigimu, viešasis sektorius retai kada dalyvauja dėl griežtai apibrėžtų atlyginimų rėžių. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje daugiau kaip 3001 eurą gaunančių darbuotojų privačiame sektoriuje yra šiek tiek daugiau nei viešajame.

„Sektoriniu pjūviu vertinant, išsiskiria informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jame beveik 28 proc. dirbančiųjų gauna daugiau kaip 3000 eurų atlygį. Nedaug atsilieka finansų ir draudimo sektorius. Jame gaunančių daugiau nei 3000 eurų – beveik ketvirtadalis dirbančiųjų. Priešingame skalės gale – pandemijos smaigalyje atsidūrusi maitinimo ir apgyvendinimo veikla. Šiame sektoriuje net dešimtadalis dirbančiųjų gauna mėnesinį minimalų atlyginimą ir tik 0,8 proc. dirbančiųjų – per 3000 eurų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.