Jų teigimu, trečiasis ketvirtis buvo stiprus tiek eksportuojančiai pramonei, tiek mažmeninei prekybai. Svarbus išliko ir vartojimas, tačiau jo įtaka ekonomikos augimui buvo kiek silpnesnė nei antrąjį ketvirtį.
„Nepaisant ūgtelėjusių energetikos sąnaudų ir tam tikrų problemų tiekimo grandinėse apdirbamosios gamybos sektoriui, trečią ketvirtį pavyko pasiekti panašų, kaip ir antrą ketvirtį, metinį 6 proc. produkcijos lyginamosiomis kainomis augimą. Todėl šis sektorius turėjo būti tas, kuris reikšmingiausiai teigiamai prisidėjo prie BVP pokyčio trečią ketvirtį“, – komentare BNS teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozavęs 2,8 proc. metinį BVP augimą.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuvos gyventojų nuotaikų ir noro leisti pinigus nepaveikė nei brangesnis kuras, nei didžiausia infliacija Europos Sąjungoje.
„Geopolitinės rizikos, brangesnė energija ir infliacija kol kas labiau išgąsdino ekonomistus nei vartotojus“, – BNS teigė N. Mačiulis. Jis prognozuoja 3,5 proc. BVP augimą per metus ir 0,4 proc. per ketvirtį.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad smuktelėjusios energetikos kainos ir laikinas stabilumas vasaros mėnesiais teigiamai veikė lūkesčius, o namų ūkių vartojimas ir toliau išliko svarbus BVP metinio augimo veiksnys.
Tuo metu paslaugų sektorius, pasak jos, siunčia nevienareikšmius signalus.
„Liepos-rugpjūčio mėnesių duomenys rodo, kad pardavimus (stabiliomis kainomis) palyginti su pernai augino tradiciniai paslaugų sektoriai – transportas, apgyvendinimo ir maitinimo veikla, NT, tačiau aukštos pridėtinės vertės sektoriams sekėsi silpniau“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė, prognozavusi 2,8 proc. metinį ūkio augimą.
Tuo metu per ketvirtį, pasak jos, BVP šiek tiek susitraukė, nes antrojo ketvirčio rezultatui įtakos turėjo vienkartinis vartojimo šuolis po pirmosios pensijų lėšų atsiėmimo bangos.
T. Povilauskas sako, kad metinis augimas bus kuklesnis nei antrąjį ketvirtį labiausiai dėl sumažėjusios statybų sukurtos pridėtinės vertės ir namų ūkių vartojimo įtakos.
„Antrą ketvirtį statybų sektorius pridėjo dar 0,7 proc. punkto prie metinio BVP augimo, o trečią ketvirtį, matyt, jo įtaka augimui dėl vėluojančių tam tikrų infrastruktūrinių statybos darbų buvo artima nuliui. Tikėtina, kad statybos sektoriaus įtaka BVP bus vėl stipresnė paskutinį metų ketvirtį“, – teigė SEB ekonomistas.
„Metinis namų ūkių realusis vartojimo pokytis išliko istoriškai stiprus, bet jis mažėjo, palyginti su antru ketvirčiu, menkstant atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų įtakai. Be to, koją vartojimo apimčiai vis labiau pradeda kišti auganti vartojimo prekių ir paslaugų infliacija“, – pridūrė T. Povilauskas.
Ekonomistų vertinimu, kiek didesnis nei pernykštis šių metų derlius taip pat teigiamai veikė trečiojo ketvirčio BVP rezultatą. Be to, teigiamai turėjo prisidėti ir transporto sektorius.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad BVP per metus augo 4 proc., o per ketvirtį – 0,5 proc. Pasak jo, pagrindiniu šalies BVP augimo veiksniu išliko stiprus namų ūkių vartojimas, tačiau „vartojimo vakarėlis“ artimiausiu metu patirs augančius rizikos veiksnius.
„Kylanti infliacija, aukštesnės palūkanų normos bei vėstanti būsto rinka pradės slopinti tolesnę plėtrą. Atėjus žiemai Lietuvos gyventojai visa apimtimi pajus šilumos, elektros bei gamtinių dujų kainų augimą, tad jau ketvirtą šių metų ketvirtį galime pagrįstai tikėtis ženklaus vartotojų nuotaikų prastėjimo bei vartojimo augimo sulėtėjimo“, – BNS komentare sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, kitais metais infliacijai išplitus į kitas prekių ir paslaugų grupes neatmestinas ir vartojimo susitraukimas, nes, be kita ko, 2027-ųjų rezultatai bus lyginami su itin aukštai iškelta šių metų kartele, kurią kilstelėjo pensijų pinigai.
„Vidaus vartojimas, šiais metais buvęs pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu, 2027-aisias gali tapti ekonomikos augimo stabdžiu“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, spartus investicijų augimas artimiausiu metu taip pat prislops. Augančios statybų sąnaudos bei griežtėjanti pinigų politika apribos kapitalo formavimo apimtis, todėl 2027 metais investicijų plėtros dinamika turėtų išsikvėpti.
Tuo metu, anot jo, pramonės konkurencingumui spaudimą daro gamybos kaštų infliacija, agresyvi Kinijos gamintojų ekspansija globaliose rinkose bei platesni Europos deindustrializacijos procesai.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad trečiąjį ketvirtį metinis BVP augo 4,1 proc. Anot jo, šalies ekonomikos ciklas lieka dinamiškas, augimas – gerai diversifikuotas.
Visgi jo vertinimu, ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos augimas kiek sulėtės.
„Lietuvos pramonės faktiniai rodikliai lieka stiprūs, tačiau pramonės įmonių lūkesčiai apie ateitį darosi vis atsargesni – pradėjo blogėti ir euro zonos pramonės įmonių nuotaikos. Manau, kad šaltukas neapleis ir vidaus vartojimo – pensijų reformos poveikis vartojimui vis blės, o gyventojų perkamąją galią ribos aukštos energetikos kainos ir prasidėjęs šildymo sezonas“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
Pasak jo, per visus 2026 metus Lietuvos BVP augs 2,9 procento.
N. Mačiulio manymu, visų metų augimas šiek tiek viršys 3 proc. ir bus spartesnis nei baimintasi metų pradžioje prasidėjus neramumas Vidurio Rytuose.
Naujausi komentarai