Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad ypač sunkų laikotarpį išgyvena Vokietija – jos pramonė kenčia dėl konkurencingumo praradimo, Kinijos ekonomikos sulėtėjimo padarinių ir tarifų.

„Kol Vokietijos pramonė silpsta, Lietuvos – stiprėja. Pramonės atsigavimą lemia keli veiksniai, tačiau svarbiausias – sėkmingai perimta kontraktinė gamyba. Šiuo metu Vokietijos gamintojams trūksta užsakymų, todėl jie yra labiau linkę atverti savo vertės grandines ir ieškoti patikimų partnerių, galinčių pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį. Panašu, kad Lietuva sugebėjo pasinaudoti šia situacija ir gauna daugiau užsakymų iš Vokietijos gamintojų“, – sakė A. Izgorodinas.

Su ekonomisto įžvalgomis sutinka ir tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovė Ingrida Grikpėdienė, kuri teigia, kad, remiantis rinkos dalyvių veiklos rezultatais, Lietuvos pramonės konkurencingumas pastebimai išaugo.

„Teigiamas pokytis buvo pastebėtas jau 2024 m. trečiame ketvirtyje. Tam tikri segmentai, pavyzdžiui, virtuvinių spintelių poreikis per pusę metų ūgtelėjo 15 proc., o lukštinių gaminių pajėgumai šiuo metu išnaudojami 100 proc.“, – sakė I. Grikpėdienė.

A. Izgorodinas vertindamas Lietuvos baldų pramonę pastebi teigiamą dinamiką ir prognozuoja, kad ateityje galima tikėtis augimo.

Lietuva sugebėjo pasinaudoti šia situacija ir gauna daugiau užsakymų iš Vokietijos gamintojų.

„Lietuviškos kilmės baldų eksportas išlieka silpnas, tačiau yra ir gerų naujienų. 2024 m. gruodį metinis eksporto nuosmukis siekė vos 1,1 proc. – tai mažiausias kritimas per beveik dvejus metus, o po kelių mėnesių tikėtinas ir eksporto augimas. Nepaisant nuosmukio, Lietuvos kilmės baldų eksportas vis dar 9 proc. didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją. Taigi, dabartinį kritimą reikia vertinti platesniame kontekste“, – sakė A. Izgorodinas.

Pasak I. Grikpėdienės, baldų pramonės ateitis priklausys ne tik nuo eksporto rodiklių, bet ir nuo gebėjimo spręsti darbo rinkos bei žaliavų kainų iššūkius.

„Šiuo metu rinka bando įveikti brangstančios darbo jėgos, aukštos medienos kainos ir stagnuojančių eksporto rinkų ekonomikos iššūkius. Pastebimas ir didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas regionuose“, – dalinosi I. Grikpėdienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromo Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pirmąjį metų mėnesį siekė 47,4 ir buvo šiek tiek didesnis nei pernai gruodį (46,2).

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai sausio mėn. buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas sausio mėn. siekė 53,5, gruodžio mėn. – 60,9), tekstilės gaminių gamybos (52,2), gruodžio mėn. – 51,6), baldų gamybos (51,2, gruodžio mėn. – 48,3) ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos (49,7, gruodžio mėn.- 47,6) sektoriuose.