Grigiškėse esančioje „Grigeo“ gamykloje gaminamą „Gritės“ ženklo produkciją atsisakė pirkti didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“, prekybos tinklai „Iki“ ir „Norfa“. Šią galimybę svarsto ir kiti mažmeninės prekybos tinkai.

„Visa tai, kas galbūt buvo ne taip svarbu prieš porą dešimtmečių ir kas būtų buvę gana greitai užmiršta, dabar tampa vis svarbiau, dėl to kiekviena įmonė gali pasimokyti šioje situacijoje iš tokių klaidų ir pagalvoti apie tai, kad veiklos modelis turi būti tvarus. Tai, kas atrodo kaip kažkokios sutaupytos išlaidos ir padidintas pelnas trumpuoju laikotarpiu, gali sugrįžti labai dideliais nuostoliais ilguoju laikotarpiu“, – BNS sakė banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis pridūrė, kad „Grigeo“ pavyzdys rodo, jog dėl gyventojų ir vartotojų nepasitenkinimo įmonės gali patirti kur kas blogesnių pasekmių nei dėl galimų baudų.

Tai labai svarbus pavyzdys, kad ne priežiūros institucijų, ne baudų reikia bijoti, o savo veikos modelio netvarumo, už kurį paskui gali nubausti vartotojai.

„Tai labai svarbus pavyzdys, kad ne priežiūros institucijų, ne baudų reikia bijoti, o savo veikos modelio netvarumo, už kurį paskui gali nubausti vartotojai“, – sakė N. Mačiulis.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad įmonių atsisakymas pirkti „Grigeo“ prekes neturėtų būti vertinamas kaip ryšių su visuomene veiksmas. Anot jo, įmonės stebi vartotojų elgseną komunikuojant savo vertybes.

„Kiekviena organizacija turi priimti savo sprendimus priklausomai nuo situacijos, bet kartu visame kontekste, tikrai nesiryžčiau sakyti, kad tai daroma vien dėl to, kad pabandytų kažkam įtikti. Tai ilgalaikiai dalykai pačių organizacijų“, – BNS sakė A. Katauskas. 

„Organizacijos, kurios atsisako tos produkcijos, jos labai aiškiai pasako, kad joms nėra priimtina ir jei nenorėtų savo klientams siūlyti produktų, kurių gamyboje galimai buvo padaryti pažeidimai“, – pridūrė jis.

A. Katausko teigimu, įtakos turi ir šiuo metu pasaulyje skiriamas didelis dėmesys klimato kaitai ir aplinkosaugai.

„Tiek sąmoningėjimas, tiek ir žinutės suaktyvavimas pastaruosius keletą metų, manau, daro labai daug įtakos ir, žinoma, į tai verslas turi reaguoti“, – teigė jis. 

„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį pripažino, kad nevalytų nuotekų krizė Klaipėdoje turės neigiamos įtakos grupės verslui. Jis teigė puikiai suprantantis įmonės produkcijos pirkėjų reakciją ir žadėjo ištaisyti situaciją.

G. Pangonis, be kita ko, pabrėžė suprantantis žmonių, kurie ragina boikotuoti „Grigeo“ grupės produkciją, reakciją ir teigė prisiimantis atsakomybę. Jis atsiprašė visuomenės ir  tikisi žmonių supratimo, kad dėl vienos įmonės nusižengimo nėra kaltos kitos grupės bendrovės.  

Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkosaugininkai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.