Pasak Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos valdybos nario, Lietuvos energetikos instituto vadovo Sigito Rimkevičiaus, patirties ir infrastruktūrą turinčioje Lietuvoje galimybės pasistatyti tokius reaktorius yra geresnės nei kaimyninėse šalyse.

„Galimybės Lietuvai iš tikrųjų yra geros, geresnės negu kai kurioms mūsų kaimyninėms šalims, kuriuos dabar planuoja, kaip Estija. Ji neturi nei reguliuotojo, nes neturi patirties branduolinėje energetikoje, nei infrastruktūros. Pas mus, jeigu naudotume tą pačią aikštelę (Ignalinos AE – BNS), tai yra elektros tinklai, panaši infrastruktūra, patyręs reguliuotojas, patirtis eksploatacijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Rimkevičius.

„Tai įgyvendinti, ypač (pasistatyti – BNS) mažo galingumo, mažus modulinius reaktorius, iš tikrųjų ir vienai valstybei nebūtų sunku“, – pridūrė ekspertas, dalyvaujantis ketvirtadienį Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje vykstančioje tarptautinėje  mažiesiems branduoliniams reaktoriams skirtoje konferencijoje.

Pasak S. Rimkevičiaus, atsinaujinančios energetikos ištekliai negali užtikrinti nuolatinės elektros gamybos: „Yra viena problema, kad tas vėjas ne visą laiką pučia, o saulė ne visą laiką šviečia ir ne visada galime turėti tos elektros“.

Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas Osvaldas Čiukšys teigė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog svarbiausia sąlyga, kad Lietuvoje atsirastų mažo galingumo branduoliniai reaktoriai, yra politinė valia.

„Galima tikrai ne pasidžiaugti, o tiesiog nustebti, kad tos politinės valios Lietuvoje trūksta ir labai gaila, kad Lietuva vis dar būdama branduolinės energetikos valstybė kaip ir nusigręžia nuo tos branduolinės energetikos“, – LRT radijui sakė O. Čiukšys.

„Kitos šalys, kurios neturi atominės elektrinės ir neturi tos branduolinės energetikos ir projektų eksploatavimo kultūros, (...) kaip lenkai ir estai, ir, ko gero, matome, kad jos bus pirmos su mažais moduliniais reaktoriais, o mes importuosime ten pagamintą elektros energiją“, – pridūrė jis.

O. Čiukšys anksčiau yra teigęs, kad Lietuvoje už maždaug 100 mln. eurų galėtų būti statomas 20 megavatų branduolinis reaktorius, o elektros kilovatvalandė galėtų kainuoti apie 15 centų.

Tuo metu energetikos ekspertas Jurgis Vilemas mažo tokių mažų reaktorių perspektyvomis abejoja. Anot jo, daugelyje šalių statomi galingi reaktoriai.

„Aiškiau atrodo perspektyva turėti didelį reaktorių. Pasižiūrėjus, kur dabar kas nors statoma, tai pagrinde (statomi – BNS) didieji reaktoriai. Ar toje pačioje Lenkijoje jau nuspręsta statyti, ar Čekijoje, ar bulgarai dabar beveik yra susitarę – visur eina didieji reaktoriai“, – LRT radijui sakė J. Vilemas.

„Atsirado labai pigi vėjo ir saulės energetika, kuri išstumia šias branduolinės energetikos idėjas mažose išsivysčiusiose šalyse“, – teigė ekspertas.

Energetikos ministerijos vadovai yra teigę, jog po 2030 metų Lietuvoje išaugsiant elektros poreikiui gali prireikti mažų branduolinių reaktorių. Pasak jų, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus šalies energetikos transformacijos studiją.