- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl rekordiškai brangių energijos kainų dvylika pramonės įmonių sustabdė savo veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą, kuriuo į Lietuvos ekonomiką bus investuota apie 1 mlrd. eurų. Apie tai pokalbis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.
– Kaip manote, ar Verslo gelbėjimo planas, kai šalyje tokia ekonominė situacija ir verslo būklė, gelbėja ką nors?
– Tai labiau priemonė, skirta verslui vystyti, bet ne gelbėti. Verslui pagalbos reikia dabar. O visos priemonės, kurios reikšmingos ir svarbios, labiau orientuotos į kitus metus arba vystymąsi nekrizinėmis sąlygomis. Šiuo metu verslui, kuris kovoja su milžiniškomis elektros kainomis, priemonės neaktualios.
Visas LNK repotažas – vaizdo įraše:
– Kaip jūs vertinate mūsų šalies ekonominę situaciją ir verslų būklę?
– Mūsų verslas, ypač pramonė, karščiuoja. To priežastis – energetinis Rusijos karas prieš Europą ir kosminės elektros kainos. Matome, kad situacija labai neapibrėžta ir įtempta. Įtampa – milžiniška.
Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.
– Kokių reikėtų priemonių, kad situacija bent stabilizuotųsi?
– Vienas verslas su tokiomis kainomis negali susitvarkyti. Reikia dirbti išvien su valstybe ir Vyriausybe. Vienintelės priemonės – finansinės: pradedant nuo COVID-19 laiku pasiteisinusių mokestinių atostogų, atidėti mokesčiai, lengvatinės paskolos, subsidijos.
Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.
– Ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad subsidijos niekur netaikomos, išskyrus Graikiją.
– Lietuva, Baltijos šalys yra labiausiai paveiktos energetinės krizės. Iš Vyriausybės nėra apsisprendimo dėl PVM lengvatų viešbučiams, restoranams, sporto klubams. Yra daugybė priemonių, tik reikia atsisėti ir kalbėti.
– Šiuo metu verslas išgyvena daug krizių – likusi pandemijos įtaka, energetikos, kylančių kainų.
– Verslas jau buvo apsipratęs dėl Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkos praradimo ir krizės. Tačiau energijos kainų pasiutpolkė dabar opiausia problema. Energijos kainos kyla jau pusantrų metų, bet verslas tai kažkaip akumuliavo. Penkis ar dešimt kartų pakilusios kainos – jau vienas negali su tuo kovoti.
– Reikia valstybė įsikišimo?
– Absoliučiai reikia valstybės įsikišimo. Ne be reikalo ES lygmeniu kalbama apie bendras priemones kontrolei, nes kosmosas dėl kainų.
– Ar galima lyginti su 2008 m. krize?
– Manau, dabar sudėtingiau, nes tai visa apimantis dalykas. Elektra yra fundamentalus ekonomikos elementas ir nemažai eksportuojančios pramonės tiesiogiai priklausomos nuo elektros. Tuo metu tai palietė labiau atskirus sektorius, pvz., nekilnojamojo turto. Dabartinė situacija įtemptesnė, nes elektra yra ekonomikos deguonis.
– Ar yra buvęs toks laikotarpis versle?
– Panaši situacija buvo, kai Sovietų Sąjunga paskelbė blokadą ir buvo sunku verslams. Situacija įtempta, bet tikiu, kad išeisime iš jos. Svarbu, kad išeitume su mažiausiais nuostoliais, nes juos sunku atkurti per trumpą laikotarpį. Ypač kai kalbame apie pramonę.
– Ką turėtų padaryti valdžia?
– Paskelbti mokestines atostogas verslams, kurie imliausi elektrai. Pasiūlyti lengvatines paskolas, kurios leistų trumpuoju periodu amortizuoti kainų šuolį, kalbėti apie subsidijas ir elektros kainos fiksavimą, kurios leistų išgyventi žiemos periodą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...