- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl rekordiškai brangių energijos kainų dvylika pramonės įmonių sustabdė savo veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą, kuriuo į Lietuvos ekonomiką bus investuota apie 1 mlrd. eurų. Apie tai pokalbis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.
– Kaip manote, ar Verslo gelbėjimo planas, kai šalyje tokia ekonominė situacija ir verslo būklė, gelbėja ką nors?
– Tai labiau priemonė, skirta verslui vystyti, bet ne gelbėti. Verslui pagalbos reikia dabar. O visos priemonės, kurios reikšmingos ir svarbios, labiau orientuotos į kitus metus arba vystymąsi nekrizinėmis sąlygomis. Šiuo metu verslui, kuris kovoja su milžiniškomis elektros kainomis, priemonės neaktualios.
Visas LNK repotažas – vaizdo įraše:
– Kaip jūs vertinate mūsų šalies ekonominę situaciją ir verslų būklę?
– Mūsų verslas, ypač pramonė, karščiuoja. To priežastis – energetinis Rusijos karas prieš Europą ir kosminės elektros kainos. Matome, kad situacija labai neapibrėžta ir įtempta. Įtampa – milžiniška.
Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.
– Kokių reikėtų priemonių, kad situacija bent stabilizuotųsi?
– Vienas verslas su tokiomis kainomis negali susitvarkyti. Reikia dirbti išvien su valstybe ir Vyriausybe. Vienintelės priemonės – finansinės: pradedant nuo COVID-19 laiku pasiteisinusių mokestinių atostogų, atidėti mokesčiai, lengvatinės paskolos, subsidijos.
Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.
– Ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad subsidijos niekur netaikomos, išskyrus Graikiją.
– Lietuva, Baltijos šalys yra labiausiai paveiktos energetinės krizės. Iš Vyriausybės nėra apsisprendimo dėl PVM lengvatų viešbučiams, restoranams, sporto klubams. Yra daugybė priemonių, tik reikia atsisėti ir kalbėti.
– Šiuo metu verslas išgyvena daug krizių – likusi pandemijos įtaka, energetikos, kylančių kainų.
– Verslas jau buvo apsipratęs dėl Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkos praradimo ir krizės. Tačiau energijos kainų pasiutpolkė dabar opiausia problema. Energijos kainos kyla jau pusantrų metų, bet verslas tai kažkaip akumuliavo. Penkis ar dešimt kartų pakilusios kainos – jau vienas negali su tuo kovoti.
– Reikia valstybė įsikišimo?
– Absoliučiai reikia valstybės įsikišimo. Ne be reikalo ES lygmeniu kalbama apie bendras priemones kontrolei, nes kosmosas dėl kainų.
– Ar galima lyginti su 2008 m. krize?
– Manau, dabar sudėtingiau, nes tai visa apimantis dalykas. Elektra yra fundamentalus ekonomikos elementas ir nemažai eksportuojančios pramonės tiesiogiai priklausomos nuo elektros. Tuo metu tai palietė labiau atskirus sektorius, pvz., nekilnojamojo turto. Dabartinė situacija įtemptesnė, nes elektra yra ekonomikos deguonis.
– Ar yra buvęs toks laikotarpis versle?
– Panaši situacija buvo, kai Sovietų Sąjunga paskelbė blokadą ir buvo sunku verslams. Situacija įtempta, bet tikiu, kad išeisime iš jos. Svarbu, kad išeitume su mažiausiais nuostoliais, nes juos sunku atkurti per trumpą laikotarpį. Ypač kai kalbame apie pramonę.
– Ką turėtų padaryti valdžia?
– Paskelbti mokestines atostogas verslams, kurie imliausi elektrai. Pasiūlyti lengvatines paskolas, kurios leistų trumpuoju periodu amortizuoti kainų šuolį, kalbėti apie subsidijas ir elektros kainos fiksavimą, kurios leistų išgyventi žiemos periodą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitais metais bus subalansuotas?1
Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. ...
-
„Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet didėja 2 kartus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,3 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 ce...
-
2024-ųjų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų). ...
-
Lietuvos banko siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų vertins Konkurencijos taryba
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. ...
-
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 18,5 proc., dujos TTF biržoje brango 6,4 proc.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. ...
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?21
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Siūloma griežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą3
Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą. ...
-
Prognozės: visų 2024-ųjų ir pirmojo pusmečio elektros rinkos kaina – 4 kartus mažesnė2
Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: Lietuvos banko siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedr...