„Visų mūsų prakeikimas yra dujų kainos. Iš beprotiškų aukštumų dujų kaina krito ir paskui seka elektros kainų mažėjimas. Ir, be abejo, kitas dalykas, ką dabar pastebėjome, kad mažėja elektros paklausa, šį rugsėjį sumažėjo 6–8 proc. Žmonės ir verslas taupo. Kai kurie verslai sustabdė veiklą, pavyzdžiui, „Achema“, – sakė V. Poderys.

Pasak jo, vartojimo pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į gaminančių vartotojų plėtrą.

„Dalykai, kurie neateina į bendrą vartojimo statistiką, – ką pasigamina gaminantys vartotojai, saulės moduliai ant stogo. Į tą bendrą „taupyklę“ neįeina, todėl iškrenta iš bendros statistikos“, – pridūrė pašnekovas.

Anot jo, elektros kainą mažintų ir mažėjančios vartojimo tendencijos.

„Jeigu mažiau pirkėjų, prekė pigesnė. Mažesnė paklausa. Bet nepabėkime iš didžiojo paveikslo: didžioji įtaka yra dujų kainos, ji turi lemiamą įtaką“, – pabrėžė V. Poderys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Europos Sąjungoje šiuo metu pasigirsta siūlymo nustatyti kainų ribas dujoms. V. Poderys tokiems siūlymams pritartų, esą  Ispanijoje ir Portugalijoje po tokių sprendimų dujos triskart atpigo.

„Tada elektros kaina sumažėtų. Tą rodo Pirėnų pusiasalio kainos. Kai jie sumažino dujų kainą, už kurią perka elektros generatoriai, deginantys dujas, ten tikrai dujų kaina nuo birželio yra kur kas mažesnė negu likusioje Europoje. Dabar svarstoma, ar visa Europa neturėtų nueiti tokiu keliu. Lietuva pasisako būtent už tokį modelį. Aišku, kitas siūlymas – visoms dujoms uždėti ribas“, – aiškino V. Poderys.

Spalį kol kas matome: ir dujos pinga po truputį, ir elektra pinga.

Jis pakalbėjo ir apie karą Ukrainoje. Kaip jo eiga gali paveikti dujų kainą?

„Rusija anksčiau tiekdavo 40 proc. Europai, o dabar tai yra 9 proc. – dar juntamas kiekis. Jeigu dėl karo ir tie 9 proc. dingtų, be abejo, tai kainas pakeltų. Jeigu karas eitų į pabaigą, būtų kažkokie susitarimai ir dujų tiekimas būtų atnaujintas, dujų kaina eitų į apačią. Bet karo reikalų niekas nenuspėja“, – kalbėjo V. Poderys.

Pasak pašnekovo, prognozės apie elektros kainos skiriasi, skirtingi signalai ir iš užsienio analitikų.

„Spalį kol kas matome: ir dujos pinga po truputį, ir elektra pinga. Deja, jeigu žiūrime į ateities sandorius, už kiek perkama elektra, gruodžiui arba sausio mėnesiui, Skandinavijos ar Vokietijos rinkos dalyviai, matyti, kad kainas pakėlę maždaug 50 proc.“, – sakė pašnekovas.

Tačiau pridūrė, jog viliasi, kad ateity elektros kainos Lietuvoje mažės.

„Gaminame mažai elektros, bet esame gerai sujungti su likusia rinka. Metams į priekį, kokias kainas mato švedai, – keturis kartus žemesnes negu dabar. Bet vokiečiai mato didesnes negu dabar. Kokia nusistovės pusiausvyra? Aš tikiu, kad mažėjimo linkme. Didžioji įtaka vis dėlto yra Skandinavijos, Švedijos. Noriu tikėti, kad kainos mažės“, – sakė V. Poderys.

Vyras sakė optimistiškai žvelgiantis į Lietuvos galimybes didinti vietos generaciją.

„Vien tik pasižiūrėjus, kiek norinčių prisijungti prie tinklų, kokios yra eilės, tai po metų, po dvejų labai daug saulės ir vėjo jėgainių bus prijungta, jie taps gamintojais ir mažins kainas. Aš tuo absoliučiai įsitikinęs. Po metų, po dvejų patys nustebsime, kiek turime elektros. Bet tai bus saulė, vėjas, kurie negamina ištisai ir reikės spręsti kitą problemą: ką daryti, kai jie negamina?“ – šnekėjo V. Poderys.