„Siūlomas modelis leistų sumažinti elektros energijos tiekėjų patiriamus kaštus, užtikrinti sąžiningas veiklos sąlygas rinkoje bei kartu išsaugoti vartotojams patrauklų dvipusės apskaitos modelį“, – pranešime sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jei ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisos bus priimtos, tiekėjų veikla pagal „net-metering“ principą būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga ir būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 1 cento (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros ir visų kitų vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą.

Tikslią kainą tiek gaminantiems, tiek likusiems vartotojams nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas „Baltpool“, o ši paskirstytų tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams.

Naujas modelis galėtų pradėti veikti nuo 2026 metų balandžio, o tiekėjams galėtų būti kompensuojama nuo 2027 metų.

Ž. Vaičiūnas praėjusią liepą žadėjo siūlymus dėl šios apskaitos pokyčių, kurie būtų nežalingi gaminantiems vartotojams, pateikti rudenį po konsultacijų su rinkos dalyviais. Tuomet jis kartojo, jog „net metering“ modelis nebus keičiamas į grynojo atsiskaitymo („net billing“).

Ministras aiškino, jog naujas modelis nebus kuriamas gaminančių vartotojų sąskaita – investavę į saulės elektrines gyventojai turi būti ramūs.

VERT birželį pranešė, jog nepriklausomi elektros tiekėjai pernai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaujant gaminančius vartotojus – daugiau, nei pastarieji sukūrė finansinės naudos (11 mln. eurų).

Reguliuotojas siūlė šiai vartotojų grupei įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų.