„Praėjusią savaitę Lietuvos bei regiono elektros kainos krito. Lietuvoje atsinaujinančių išteklių generacija sudarė daugiau nei pusę, 62 proc. vietinės elektros gamybos, o Švedijoje vėjo elektrinės pagamino 48 proc. daugiau nei spalio pirmą savaitę. Tai lėmė 9 proc. išaugusį bendrą šalies importą, o importas iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį pašoko net 80 proc. Užsitikrinus pigesnę elektros energiją importu, didesnės vietinių šiluminių elektrinių generacijos prireikė tik praėjusį trečiadienį, kai buvo fiksuota minimali vėjo elektrinių generacija. Išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, daugiausiai vėjo generacija, praėjusią savaitę sumažino šiluminių elektrinių generaciją 31 proc.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 3 proc. ir siekė 239 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 19 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 83 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 36 proc., hidroelektrinės – 24 proc., saulės elektrinės – 2 proc., kitos elektrinės – 5 proc. elektros energijos.

Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausias mažėjimas pastebėtas šiluminių elektrinių – 31 proc. (sugeneruota 28 GWh per praėjusią savaitę). Lyginant su praėjusia savaite, vėjo bei hidroelektrinių gamyba taip pat atitinkamai sumažėjo 5 proc. bei 16 proc. (bendrai sugeneruotos 50 GWh).

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 67 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 9 proc., iki 235 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 17 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 44 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 39 proc. buvo importuota per sieną su Latvija. Iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį neimportuota visai.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 11 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį praeitą savaitę neeksportuota.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 74 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 1 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 87 proc.