Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus laikinojo vadovo Deivido Šikšnio, praėjusi savaitė buvo viena mažiausiai vėjuotų šiemet, tačiau išaugusi saulės generacija ir kritęs elektros poreikis padėjo stabilizuoti situaciją rinkoje.

„Maloniai stebina tai, kad didmeninė elektros kaina Lietuvoje išliko nedidelė. Tai lėmė sumažėjęs elektros vartojimas, išaugusi saulės jėgainių generacija ir didesni importo srautai iš Skandinavijos.“, – pranešime cituojamas jis.

Operatorės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 173 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 201 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų generacija augo 2 proc. nuo 59 GWh iki 61 GWh. Vėjo jėgainės gamino perpus mažiau, nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 65 GWh iki 33 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 12 proc. nuo 52 GWh iki 58 GWh.

Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, o kitos elektrinės gamino 7 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės jėgainės gamino 35 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 33 proc., vėjo elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 23 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 11 proc. nuo 94 GWh iki 104 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 89 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 5 proc. nuo 56 GWh iki 53 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 30 proc. į Lenkiją, o likę 7 proc. į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 79 proc. Lietuvos kryptimi.