„Net nežinau, kadangi mes jau anksčiau sutartis esame sudarę. Esu pasimetusi, nesu tikra, ar gerai pasielgiau“, – sakė Vilniaus gyventoja.

„Mes pasakysime konkretų skaičių, bet laikotarpis bus ilgesnis nei metai“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Elektros kainą diktuoja dujų kaina. Ministras skaičiuoja, kad elektros rinkoje jos galėtų pasikeisti tik maždaug po poros metų. Opozicija sako, kad tokio sprendimo ministro prašiusi jau seniai.

„Buvo įvardinta jau prieš keletą mėnesių, kad liberalizavimo etapus reikia atidėti. Prašėme dėl antrojo, bet bus taikoma tik trečiajam. Vis tiek geriau negu nieko“, – kalbėjo Seimo narys Arvydas Nekrošius.

Antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas buvo įgyvendinamas jau prasidėjus karui Ukrainoje. Ar proceso nereikėjo atidėti anksčiau, iš karto pastebėjus dujų kainų šuolius?

„Antrojo etapo vartotojai moka dvigubai negu rinkos kaina. Matydami šį skaičių turime aiškiai sakyti, kad tie žmonės, kurie dalyvavo antrame etape, išlošė“, – tęsė D. Kreivys.

Dalis energetikos ekspertų sako, kad trečiojo etapo atidėjimas – labiau politinis sprendimas. Jis gyventojams elektros neatpigins, tik apmalšins susierzinimą.

„Mano nuomone, tvarkosi tikrai labai blogai. Turėjo pasiruošti iš anksto, apmąstyti visus galimus variantus“, – sakė gyventoja.

„Manęs totaliai nedomina, kas ką veikia“, – teigė kita moteris.

Tuo pačiu metu energetikos ministras apgailestauja ne dėl to, kad anksčiau nenusprendė atidėti liberalizacijos, o dėl Lietuvoje taip ir nepastatytos Visagino atominės elektrinės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visagino atominės elektrinės elektros kaina buvo projektuojama apie 68 eurus megavatvalandei. Šią dieną kaina rinkoje yra 6–7 kartus didesnė. Būtume turėję savo elektrinę, nebūtų Astravo“, – pasakojo D. Kreivys.

Prezidentūra sako, kad nuo Naujųjų būtina pratęsti kompensacijas už elektrą, tačiau devynių centų už kilovatvalandę, kaip dabar numatyta, neužteks. Reikia daugiau, net jei tai didintų valstybės skolą.

„Šiuo metu numatytos kompensacijos yra devyni centai už kilovatvalandę. Jos yra akivaizdžiai per mažos pagal tai, kaip keičiasi elektros kainos“, – kalbėjo ekspertas.

„Jos pasiekė rinką, bet nebūtinai pasiekė vartotoją“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Seimo narys įspėja, kad dalis kompensacijų gali nugulti ir elektros tiekėjų kišenėse, mat elektros kompensaciją lygina su PVM lengvata maistui.

„Kadangi rinka nereguliuojama, tad didelę to dalį gali pasiimti prekybos tinklai. Lygiai taip pat ir čia, kadangi rinka nėra reguliuojama. Užtikrinti, kad visą naudą mokesčių mokėtojų kompensacijos pasiimtų vartotojas mes negalime“, – tęsė M. Majauskas.

Prezidentūra siūlo nuo naujųjų įvesti 150 kilovatvalandžių per mėnesį sunaudojamos elektros lubas, iki kurių būtų taikomos kompensacijos.

„Ar turėtų būti taikomas modelis pagal suvartojamą kiekį nesu tikras, nes šeimos, auginančios 2–4 vaikus suvartoja daug daugiau energijos“, – sakė M. Majauskas.

„Šeimos su vaikais turėtų turėti specialų statusą infliacijos kontekste“, – kalbėjo ekspertas.

„Perlo Energija“ sako, kad ketvirtadienį paskelbs apie tolimesnius savo veiksmus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau nustatė, kad vienašališkas „Perlo Energijos“ sutarčių pakeitimas – nesąžiningas.

„Dėl reputacijos pasielgė neatsakingai. Išgirdome galbūt viltingą žinią, kad jie ketvirtadienį paskelbs savo tolimesnius žingsnius ir tikėsimės, kad jie bus vartotojų atžvilgiu“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Jei „Perlo Energija“ įvykdys nurodymą raštiškai įsipareigoti sutarčių nekeisti, tai VVTAT nutrauks tolimesnį nagrinėjimą. Jei ne – „Perlo Energija“ bus priversta sumokėti šimtatūkstantinę baudą.

„Perlo Energiją“ jau paliko maždaug 13 tūkst. vartotojų. Jei įmonė paskelbtų apie bankrotą, visiems jos klientams būtų užtikrintas visuomeninis tiekimas.