Emigrantai į Lietuvą pinigų siunčia vis mažiau, perkamoji galia nekyla, tačiau indėlių bankų sąskaitose daugėja ir lietuvių vartojimas auga.

Ekspertai įtaria, kad tautiečiai taupo ir leidžia šešėlyje uždirbtus pinigus, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“.

Perlaidų iš užsienio mažėja antrus metus iš eilės - šiemet per pirmus tris mėnesius lietuviai į tėvynę atsiuntė 26,5 proc. mažiau pinigų nei pernai tuo pačiu metu.Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikai augti nemažai padėjo vidaus vartojimas.

Mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių pardavimą) antrąjį 2012 metų ketvirtį realiai ūgtelėjo 4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai esą rodo kiek iškreiptą Lietuvos ekonomikos vaizdą.'Toks vartojimo augimas stebina dėl kelių priežasčių. Visų pirma vidutinis realus atlyginimas jau trejus metus mažėja, o gyventojų indėlių statistika rodo, kad santaupos net didėja - namų ūkių indėlių finansinėse institucijose kiekis 2012 metų birželį buvo veik 1 proc. didesnis nei prieš metus", - teigė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, anot kurijo, ir emigrantų perlaidos Lietuvos ūkiui daro mažesnę įtaką.

Pasak jo, per pirmus tris 2012 metų mėnesius realiai į Lietuvą pervestų pinigų kiekis siekė vos 89 mln. litų. R.Bancevičius sako, kad tai mažiausia suma nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio.„Visa tai leidžia manyti, kad vartojimas auga gyventojams leidžiant šešėlinėje ekonomikoje uždirbtus pinigus“, - įtaria analitikas.

„Danske“ banko vyresnioji analitike Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, jog mažėjantis perlaidų iš užsienio srautas susijęs su ekonomikos sunkumais tose šalyse, kuriose gyvena daugiausia lietuvių emigrantų.