- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams.
„Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos. Ta pagalbos schema dar tik konstruojama, gyventojai į ją pretenduoti galės tik per bendrijas“, – pirmadienį BNS sakė V. Poderys.
Pasak jo, kvietimus paramai gauti LEA bus galima teikti nuo kitų metų pradžios.
„Dėl bendrijų ir kitų mažųjų darinių, tokie kaip ūkininkai ar maži labai verslai, tai kvietimas tokiai paramai bus nuo kitų metų pradžios, mūsų agentūra tą pasiūlys. Numatomas biudžetas – 67 milijonai eurų, tai labai tikimės, kad ir mažieji ūkininkai, vadinkime, mažieji verslai ir bendrijos kreipsis“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Poderys.
Anot jo, parama sieks 35-45 proc. elektrinės įsirengimo ar įsigijimo vertės: „Paramą teiksime pagal profilį, vieniems – 35 proc., kitiems – 45 proc.“
Jo manymu, gyventojai prioritetą turėtų teikti nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti.
„Labai logiška pasiimti tą paramą, kurią valstybė siūlo. Atsipirkimas yra didelis visų pirma ir jeigu turi pasirinkimą – ant stogo ar nuotolinė – tai ant stogo turi būti pirmas pasirinkimas“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Šiemet gyventojų saulės elektrinėms ant namų stogų skirta daugiau nei 46 mln. eurų paramos, o nutolusioms elektrinėms įsigyti – 20 mln. eurų. Dar 4 mln. eurų gyventojams, savivaldybių bei valstybės įstaigoms skirta saulės elektrinių energijos kaupikliams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą2
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip71
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...