Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) sesijoje pakloti Europos energetinės sąjungos pamatai. Žadama, kad visos Bendrijos valstybės turės saugius ir patikimus energijos tiekėjus, o Lietuva gali tikėtis finansavimo dar vienam energetinės nepriklausomybės projektui.

Daugiau laisvai po Europą cirkuliuojančios elektros energijos, maksimaliai išvystytos žaliosios technologijos ir mažesnės sąskaitos piliečiams – tokį tikslą Europos Parlamentas iškėlė nubalsavęs už ES energetikos sąjungos kūrimą.

Kita rezoliucija užsibrėžta iki 2020 m. pasiekti, kad mažiausiai dešimtadalį kiekvienoje Bendrijos valstybėje pagaminamos elektros energijos būtų įmanoma perduoti kitoms Europos Sąjungos šalims.

Lietuvos energetikos ministras elektros energijos jungčių integraciją yra pavadinęs trečiuoju pagal svarbą žingsniu mūsų energetinės nepriklausomybės link po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir pirmadienį įjungtų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija.

„Mes sukursime bendrą europinę energetikos rinką. Taip bus žymiai lengviau pasiekti klimato kaitos politikos tikslus, padidinti saugumą ir jėgoms aplink Europos Sąjungą užkirsti kelią spausti Europą per energetiką“, – sako projekto bendraautoris, EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Peteris Erikssonas.

Bendrijos energetikos sąjunga leis šalims pačioms gaminti daugiau energijos ir laisviau ją pardavinėti, padės mažinti energetinę priklausomybę. Rezoliucijoje pareikštas ir susirūpinimas dėl prieštaringai vertinamo siūlymo padvigubinti Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą. Dokumente taip pat pažymėta, kad Baltijos valstybių elektros tinklų perdavimo sistemas būtina sinchronizuoti ne su Maskva, kaip iki šiol, o su Europos tinklais. Nors tai nėra įpareigojantis sprendimas, iškėlus tokį prioritetą, Lietuva gali šiam projektui tikėtis svaraus europinio finansavimo.

„Planai yra tokie, kad po pritarimo, sakykim, bus skirti ir pinigai, ir resursai, ir įtrauktas projektas į remiamų sąrašą. Ir 2025 metais jau visiškai mes būsime sinchronizuoti su Vakarais, ir nevaldys mūsų tinklų, mūsų jėgainių Maskva, o valdys Europa“, – teigia EP Regioninės plėtros komiteto pavaduojantis narys Bronis Ropė.

„Ten yra ne tiktais „sausa“ nuostata, bet ir apibrėžti visi trūkumai, su kuriais susiduria Baltijos valstybės, ir kad tai yra viena iš silpniausių Europos Sąjungos energetikos sąjungos grandžių, kad Europos Komisija turi kuo skubiau spręsti šitą klausimą“, – sako EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Zigmantas Balčytis.

Preliminariais skaičiavimais, elektros tinklų sinchronizavimui Lietuvai reikės apie 800 milijonų eurų. Rezoliucijoje dėl Europos energetinės sąjungos taip pat siūloma parengti mechanizmą, leisiantį Bendrijos šalims pirkti energijos išteklius kartu. Skaičiuojama, kad vien dešimtadalis bendrų elektros jungčių per ketverius metus atsieis 35 milijardus eurų, tačiau esą visiškai integruota elektros energijos rinka vėliau Europos Sąjungos vartotojams kasmet sutaupys nuo 12 iki 40 milijardų eurų.