Vis dėlto siekiant neprarasti konkurencingumo, aplinkos ministras kalba apie būtiną pasienio anglies dioksido mokestį.

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus teigimu, ES planai palies visus gamintojus ir vartotojus, tačiau šaliai svarbu paruošti tinkamą nacionalinį planą įsipareigojimams įgyvendinti.

„Lietuvos ekonomika pakankamai dinamiška, manau, turime galimybę transformacijas ekonomines, energetines, žalinimą, atsinaujinančią energetiką dar greičiau pastūmėti į priekį ir padaryti ne vien politiniu prioritetu, bet pasiekti nacionalinį susitarimą, kad tai būtų ne kitų kartų atžvilgiu, bet rimtas planas ir galbūt galime iškelti sau ankstesnes datas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė P. Auštrevičius.

Pasak jo, atskiros valstybės narės turi skirtingą ekonomikos ir energetikos struktūrą, todėl jis neturi daug vilčių, kad iki 2030 metų taip lengvai bus susitarta.

„Juolab kad ir finansai, bent jau didžiajai daliai, iki 2027 metų esame jau pasidalinę šiek tiek pinigų, investicijų, ne tik ilgalaikis ES biudžetas, bet ir ekonomikos gaivinimo planas, kurio 30 proc. numatyta žalinimo kursui“, – sakė europarlamentaras.

Anot P. Auštrevičiaus, siekiant nenukrypti nuo Žaliojo kurso ir nepasiduoti nacionaliniams interesams, bus sukurta nepriklausoma ekspertų taryba, kuri įvertins kiekvienos ES valstybės planus.

Europarlamentaras Liudas Mažylis pastebi, jog Europos žalieji siūlė tikslą iki 65 proc., tačiau ir 55 proc. yra labai ambicingas tikslas.

„Europos liaudies partijos prioritetai siekiant klimato neutralumo siejami ir su kitais argumentais, tokiais kaip darbo vietų išsaugojimas, kliovimasis rinkos priemonėmis ir siūlymais įvertinti anglies dioksido absorbavimo motyvą, pavyzdžiui, tvarkant miškus“, – teigė L. Mažylis.

Konkurencingumui išsaugoti – pasienio anglies dioksido mokestis

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didinant įsipareigojimus ir neprarandant konkurencingumo, šaliai bus ypač svarbus ES mastu gimstantis pasienio anglies dioksido mokestis, kuriuo būtų apmokestinami iš trečiųjų šalių įvežami taršūs produktai.

„Lietuva yra be galo maža valstybė, maža teršėja, išmetame vos 0,04 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet mes, būdami ambicingi, rizikuojame prarasti savo konkurencingumą“, – sakė ministras.

„Europa ilgai skatindama Žaliojo kurso iniciatyvas nematė pasekmių, kad mes vartojame tuos pačius produktus, bet jie pagaminami Azijoje ar kitur už ES sienų ir žymiai taršesnėmis technologijomis“, – kalbėjo jis.

S. Gentvilo teigimu, šiemet ES lygmeniu bus priimami principiniai sprendimai, pakelsiantys kartelę ir apsaugantys rinką nuo importinių prekių, kurios nėra apmokestintos aplinkos taršos mokesčiais arba laikosi žemesnių standartų.

Ministras taip pat teigė, kad siekiant mažinti taršą, Lietuvai svarbu keisti judumą – elektrifikuoti viešąjį transportą, taip pat svarbus automobilių taršos mokestis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog Žaliasis kursas Lietuvai yra galimybė, tačiau svarbu, kad veiktų ir skatinimo priemonės.

„Turime priemones įgyvendinti kompleksiškai, yra du neatsiejami dalykai – Žaliasis kursas ir pasienio anglies dvideginio mokestis. Jei kuris nors kampas šito laivo pasvirs per daug, arba prarasime savo pramonę arba tapsime nekonkurencingi“, – konferencijoje teigė V. Janulevičius.

„Kai tik sunkiname dalykus su CO₂ emisija, taip turime lygiagrečiai žiūrėti trečiųjų šalių įvežamus  produktus, matuoti skirtumą ir apmokestinti juos, kad būtų vienodos sąlygos“, – pridūrė jis.

S. Gentvilo teigimu, siekiant mažinti CO₂ išmetimą, kita savaitė bus svarbi – Briuselyje bus deramasi dėl įsipareigojimų ir lėšų valstybėms narėms.

Šiemet balandį EP ir ES Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES klimato įstatymo. Sutarta iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

EP dėl šio teisės akto greičiausiai balsuos plenarinėje sesijoje birželį. Savo ruožtu EK praėjusią savaitę pristatė nulinės taršos veiksmų planą, kuriame numatytas siekis iki 2030 metų 55 proc. sumažinti oro taršos sukeltų priešlaikinių mirčių skaičių, taip pat perpus sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje, 30 proc. – mikroplastiko kiekį aplinkoje.