Ekonomistas: pieno produktai nepinga, nes pirkėjai vergauja lietuviškiems prekės ženklams

  • Teksto dydis:

Sumažėjęs eksportas siunčia signalų, kad pieno produktai gali pigti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Ar tai tiesa, kokie pieno rinkoje pokyčiai ir ko tikėtis, pasakojama LNK reportaže.

Kainos yra, o ką parduoti – nebe. Po savaitgalio kai kurių pieno produktų lentynos tiesiog tuščios. Nėra nei varškės, nei varškės sūrio, nei pieno.

„Per vieną dieną parduodame maždaug apie 35 l, praėjusiam šeštadieniui buvome užsisakę 40 l  ir per tą pačią dieną viską pardavėme. Sekmadienį turėjome papildymą ir vėl pirkėjai išgraibstė. Pirmadienį buvo tuščios lentynos , – sakė „Pieno namų“ savininkė Ilona Bukaltienė.

Pigiausi pieno produktai lentynų pasiekti nespėjo, o brangiausi stovi neliesti. Po švenčių jų žmonės perka labai mažai.

„Brandintų sūrių liko pilnos lentynos“, – teigė I. Bukaltienė.

„Dėl pirkėjų, tai jų vis mažiau ateina. Žiūri į kainas, bando derėtis, pirkinių krepšeliai mažėja“, – savo pastebėjimus išsakė ir „Ilzenbergo dvaro“ pardavimų vadovas Arūnas Šarmavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad po itin gerų praėjusių metų pieno pramonėje atėjo štilis, pirmieji ėmė skųstis ne smulkieji prekybininkai, o stambūs perdirbėjai.

„Švelniai tariant, nelabai geri, bet jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, sakyčiau, tragiškai blogi“, – konstatavo „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

Anot D. Trumpo, į užsienį jau mažiau eksportuojama pieno produktų, krenta ir jų kainos.

„Jei prieš kelis mėnesius tona sūrio kainavo apie 5 tūkst. eurų, tai dabar sausio mėnesio kontraktai už tokį patį kiekį sūrio – apie 3900 eurų“, – sakė D. Trumpa.

„Rokiškio sūrio“ vadovas sako, kad pernykščiai metai buvo geriausi per pastaruosius dešimt metų. Ekonomistas teigia, kad stebuklų čia nėra. Visada po gerų pardavimų ateina nuosmukis.

„Žmonės labiau taupo. Ir pieno produktų vartoja mažiau, nes šios prekės ne pas visus pirkinių krepšelyje yra pirmo būtinumo. Kitas dalykas – Kinijos rinka, ten pieno produktų vartojimas bus mažesnis. Todėl yra sumažėjusi pasaulinė paklausa“, – komentavo situaciją Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Sumažėjęs eksportas siunčia signalų, kad pieno produktai gali pigti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro.

„Kai eksportas blogas, mes negalime mokėti tokios pačios kainos žemdirbiams. Jei nemažėja žaliavinio pieno, tuo pačiu mažėja produktų savikaina. Tuomet mažėja visų, ir ne eksportui skirtų, produktų kainos“, – dėstė grandininę kainų reakciją D. Trumpa.

Karves melžiantis ūkininkai teigia, kad jau nuo rugpjūčio mėnesio mažinantys pieno supirkimo kainas. Tiesa, ne savo noru, o spaudžiami pieno perdirbėjų.

„Paimkime vidutinį ūkį – apie 30 karvių, tai geriausiu laikotarpiu pieno kaina su priedu buvo apie 44–45 centai už litrą, šiandien ji tesiekia vos 34 centus už litrą“, – kalbėjo Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.

Tačiau pingančio žaliavinio pieno nepakanka, kai kalba pasisuka apie galutinę kainą parduotuvių lentynose. Aiškėja, kad jei ir pigs, tai ne viskas ir ne visur.

„Kainos mažinti neturime iš ko“, – teigė  A. Šarmavičius.

„Veždami produkciją į sandėlius, tikimės ją ateityje parduoti brangiau nei galėtume už ją gauti dabar. Toks ir yra mūsų sandėliavimo tikslas“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Ūkininkai teigia, kad kurį laiką dėl mažėjančios pieno supirkimo kainos, rizikuoja netekti pajamų, uždaryti tvartus, o galbūt ir mažiau išgauti pieno. Bet parduotuvėse žmonės jų kančių nejaučia.

„Tai turbūt sūrių krito, ar sviesto krito, galbūt pieno miltelių krito, bet kažkurių produktų kainos išaugo. O supirkimo kainą pieno perdirbėjai mažina visiems identiškai“, – savo įžvalgomis pasidalijo R. Vilimienė.

Anot ekonomisto, taip yra todėl, kad žmonės vergauja lietuviškiems prekės ženklams. Skirtingų šalių sviesto sudėtis ta pati, o lietuviškas – kur kas brangesnis.

„Paprastas pavyzdys. Šalia „Rokiškio“ sviesto lentynoje puikuojasi ir iš dangaus nukritusios kainos – 2,99 euro. Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro, įskaičiuojant, kiek kuro sudeginta ir kiek kainuoja transportavimas“, – elementarią aritmetiką dėstė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.  

Ekonomistai skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje pieno produktai brango 50 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kas ir kaip

Kas ir kaip portretas
Dėstantis "elementarią matematiką" ekonomistas viso labo rodo savo labai elementarų rinkos ekonomikos suvokimą. Negi jam iki šiol vaidenasi, kad kainos turi būti besąlygiškai grįstos sąnaudomis, o ne tuo, kiek galima tikėtis gauti už savo parduodamą prekę? Jeigu dėl vartotojų lojalumo kažkokiam prekės brendui (ženklui) ją pardavėjas gali parduoti brangiau ir iš jos pardavimo uždirbti daugiau, tai visiškai beprasmiška lyginti tos prekės pagaminimo ar patiekimo sąnaudas. Ir dar: lojalumas jokiu būdu nevadintinas "vergavimu". Negi tai, kad ekonomistas Bartlkus jau keliolika metų dirba VU, taigi yra jam lojalus, pavadintina "Bartkus vergauja VU"? :)

Taip

Taip portretas
Yra ir su rusiškom pavardėm ir vardais- vadovai. Niu man įdomu ar jie iš tiesų lojalūs Lietuvai? Aš manyčiau kad jiems dzin ant visko. Ramiai, tai mano nuomonė

Ten kai kurie

Ten kai kurie portretas
Vadovai tų įmonių manau absoliutūs moraliniai degradai. Rusai ateitų, pirmi vėlevėles išsikeltų, kad jų gamybos nesunaikintų. Tokie parsiduos bet kam. Beje,
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių