Lietuviai Lenkijoje išleido beveik pusę milijardo eurų

„Susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai nekreipia dėmesio į akivaizdžius dalykus. Atlikti tyrimai rodo, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją – perkamos buities prekės, maisto produktai, alkoholis, ypatingai – stiprieji gėrimai“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.

Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.

„Vilniaus universiteto atlikto tyrimo duomenimis, vien per metus Lietuvos biudžetas dėl to gali netekti nuo 33–54 mln. eurų tik iš akcizų alkoholiui. Prie šios sumos dar reiktų pridėti PVM, perkamą kurą Lenkijoje, prarastas verslo pajamas, darbo vietas ir pan. Vadinasi, dėl didelių akcizų alkoholiui kenčia ir Lietuvos biudžetas, ir mūsų šalies verslas“, – teigia V. Sutkus.

LVK prezidentas taip pat pastebi, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams Lenkijoje jau mažesni 40 proc. stipriųjų gėrimų atveju, daugiau nei 4 kartus – vyno atveju, mažesnis Lenkijoje ir alaus akcizas. Jo teigimu, akcizų politika turėtų būti paremta objektyviais kriterijais – situacijos kaimyninėse rinkose analize, gyventojų pajamų lygiu, šešėlio lygiu, sveikatos rodiklių tendencijomis, kitais objektyviais rodikliais.

Lietuvoje – būtina iš naujo įvertinti akcizų politiką

„Geriausiai verslo situaciją Lietuvos-Lenkijos pasienyje iliustruoja realūs pavyzdžiai. Vietiniai mažmeninės prekybos verslininkai jau garsiai kalba apie tai, kad mažėja ne tik apyvarta, bet kai kur uždaromos ir parduotuvės. Žmonės į Lenkiją vyksta apsipirkti vis iš tolimesnių miestų, vadinasi, jau yra susiformavęs įprotis tai daryti“, – teigia V. Sutkus – „Akivaizdu, jog Estijos ir Latvijos akcizų alkoholiui skirtumas yra analogiškas Lietuvos ir Lenkijos situacijai. Vienintelis skirtumas – Lietuvos valdžia kol kas nepripažįsta, jog mūsų šalies gyventojų apsipirkimas Lenkijoje daro žalą tiek verslui, tiek Lietuvos biudžetui. Tuo tarpu Estijos valdžia sugebėjo pripažinti padarytą klaidą ir ėmėsi efektyvių veiksmų“.

Lietuvoje būtina iš naujo įvertinti vykdomą akcizų politiką, nes Estijos pavyzdys rodo, jog akcizų didinimas atnešė žalos. 

„Mūsų valdžios atstovai kalbėjo, kad aplinkinės valstybės solidariai nuolat kels akcizus alkoholiui, tačiau šie teiginiai nepasitvirtino. Pragmatiškas Estijos pavyzdys parodė, jog taip nėra. Skubos tvarka estai priima apie 10 proc. įstatymų – tai, jog akcizų mažinimo sprendimas buvo priimtas taip staigiai, rodo, jog Estijos valdžia rimtai susirūpinusi biudžeto įplaukomis“, – teigia V. Sutkus.