Sąskaitos sumažėjo penktadaliu

Minijos gatvės 157-ojo bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojai atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti šildymo sistemą, sumontuojant ant stovų balansinius ventilius, apsisprendė prieš dvejus metus. Senojo įrenginio tarnavimo laikas artėjo į pabaigą.

"Gal dar vieną žiemą būtume pratempę, bet nenorėjome rizikuoti ir nebelaukėme paskutinės minutės", – sakė viena moteris.

Pasak gyventojų, darbai atlikti labai greitai, o pakeisti šilumokaitį ir subalansuoti šildymo sistemą kainavo nedaug. Be to, sudaryta galimybė atsiskaityti per metus.

"Mokėjome po 50 litų per mėnesį. Suma tikrai nebuvo labai didelė", – pažymėjo moteris.

Gyventoja patikino, kad, pakeitus šilumokaitį, sąskaitos už šildymą sumažėjo penktadaliu. Sausį, kai vyravo gana šalti orai, moters šeima, gyvenanti dviejų kambarių, 50 kv. m ploto bute, už šią paslaugą mokėjo 38 eurus.

"Šildymas labai daug nekainavo ir prieš pakeičiant šilumokaitį bei subalansuojant šildymo sistemą, bet dabar sąskaitos dar mažesnės", – sakė moteris.

Planuoja remontuoti toliau

Užbaigus darbus, Minijos gatvės 157-asis namas pradėjo šilti tolygiai. Anksčiau ne tik vieni būstai šalo, o kituose buvo per karšta, bet ir radiatoriai skirtingai šilo to paties buto skirtingose patalpose.

"Senojo įrenginio nebebuvo įmanoma sureguliuoti. Naujasis šilumokaitis automatiškai reaguoja į lauko temperatūrą ir atitinkamai šildo. Tai padeda sutaupyti", – atkreipė dėmesį moteris.

Prieš šilumokaičio atnaujinimą problemų Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojams kilo ir dėl karšto vandens. Reikėdavo daug jo nuleisti, kol jis pradėdavo bėgti. Dabar nebeliko ir šio nepatogumo.

Gyventojai tvirtino, kad atnaujinti namą etapais pradėjo, nes nesitikėjo, jog pavyks patekti į visiškai renovuojamų namų sąrašą, kur darbus remia valstybė.

Dabar pastarųjų skaičius ribotas. Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių, nors norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojai ne tik pakeitė šilumokaitį ir subalansavo sistemą, bet jau anksčiau pakeitė stogą, elektros instaliaciją. Laiptinėje įrengtas ir apšvietimas, reaguojantis į judesį.

"Už šiuos darbus jau išmokėjome. Vasarą planuojame pakeisti laiptinės langus. Tikimės, kad tai taip pat padės taupyti šilumą. Po truputį atsinaujinsime namą. Tikrai verta ir apsimoka. Gal ateityje ir pastato sienas apšiltinsime, bet pirmiausia imamės reikalingiausių darbų", – pabrėžė gyventoja.

Rekomendavo ne laukti, o veikti

Anot Pastatų priežiūros tarnybos įmonės šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio, šiais laikais automatizuotas šilumos mazgas – neišvengiamas dalykas.

Pastarieji patys reaguoja į lauko oro temperatūrą. Galima nustatyti ir nakties režimą, kad būtų šildoma mažiau, ir taip taupyti gyventojų pinigus.

"Namas šyla kokybiškai ir niekam nereikia lakstyti, kas neišvengiama, esant elevatoriniam mazgui. Pastariesiems dabar sunku rasti dalių, juos sudėtinga sureguliuoti, o kartais ir neįmanoma. Be to, vis mažiau specialistų moka tai padaryti", – kalbėjo ekspertas.

A.Adamonio teigimu, elevatorinį šilumos punktą pakeitus automatizuotu, šilumos suvartojimas gali sumažėti 15–30 proc., priklausomai nuo to, kiek senasis įrenginys buvo tinkamai prižiūrimas.

Ekspertas pabrėžė, kad gyventojai turi investuoti į būstą ir nuolat juo rūpintis, jei nori gyventi saugiai, patogiai ir oriai.

"Jei atgyveno vamzdžiai, reikia juos keisti. Taip pat yra ir su radiatoriais, šilumos punktu. Reikia investuoti patiems ir nelaukti, kol kažkas už tave tai padarys", – akcentavo ekspertas.

Vis daugiau gyventojų tai supranta, o, praradę viltį tapti valstybinės renovacijos programos dalyviais, apsisprendžia patys atnaujinti namą etapais.

Įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas teigė, kad būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, kas taupo gyventojų pinigus. Tarp tokių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, kiaurų sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – sakė vadovas.

Apsisprendus dėl reikalingiausių darbų, parengiamas ilgalaikis pastato atnaujinimo planas. Jame gyventojai mato, kada kokie darbai vyks, kiek jie kainuos. Tada startuoja darbai.