Pirkėjams vis dažniau renkantis produktus be E priedų, įsigudrino ir gamintojai. Jie etiketėje nurodo nesutrumpintus šių priedų pavadinimus.

Priedų žymėjimo ypatumai

Kaina visais laikais buvo svarbus kriterijus renkantis būtiniausius maisto produktus, tačiau nemenka dalis vartotojų šaldytuvą stengiasi pripildyti ne tik pigių, bet ir sveikų produktų. Iš ko pagaminta dešra, sūris, sultys, saldumynai – visą informaciją galima rasti produkto etiketėje. Sveikos mitybos specialistai patvirtintų, kad pastaruoju metu daugėja tų, kurie renkasi šviežius produktus be konservantų ir dažiklių.

"Tai jau įprotis: prie kumpių lentynos visuomet pasižiūriu į etiketę. Nors ir nežinau, ką kuris E reiškia, bet perku tą produktą, ant kurio šių ženklų būna mažiau", – sakė Tomas Mickevičius.

Tokių E ženklo vengiančių vartotojų gretos didėja. Galbūt dėl to kai kurie gamintojai pradėjo gudrauti: nurodydami produkto sudėtį jie vietoj įprastai maisto priedą žyminčio trumpinio E ir numerio rašo visą pavadinimą. Pavyzdžiui, vietoj užrašo "antioksidatorius E300" atsiranda "antioksidatorius askorbo rūgštis".

Tiesa, galiojančių reikalavimų jie nepažeidžia. "Jokio pažeidimo nėra. Ženklinti maisto produktus galima dviem būdais, abu jie tinkami", – patvirtino Lietuvos vartotojų instituto (LVI) vadovė Zita Čeponytė.

Pelėsis – kepyklų priešas

Parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau duonos gaminių, ant kurių pakuočių puokuojasi užrašas "ekologiška". Tiesa, pirkėjai jau spėjo įsitikinti, kad kai kurių rūšių duonos ir batonai po dienos kitos pasidengia pelėsiu, o kiti gaminiai duoninėje lieka švieži savaitę ar ilgiau.

"Vertėtų pasižiūrėti į produkto sudėtį. Jeigu duonoje yra daug su pelėsiu kovojančių priedų, pavyzdžiui, kalio propionato arba kalcio acetato, natūralu, kad ji tinkama vartoti ilgiau", – atkreipė dėmesį "Fazer kepyklos" direktorė Zita Petkevičienė.

Esą didžiausias visų kepyklų rūpestis – apsaugoti produktus nuo pelėsio. Tačiau kai kurios linkusios pirkti brangius fermentus, natūraliai saugančius produktus, kad šie nesugestų, o kiti į produktus deda cheminių priedų.

"Pelėsio sporų yra visur. Juo produktas gali užsikrėsti kepykloje, lentynose ar net vartotojui parsinešus gaminį namo – duoninėje", – sakė "Fazer kepyklos" prekybos direktorius Mindaugas Snarskis.

Duonos galiojimo laikas, anot jo, priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, jeigu duona raikyta, ji sugenda greičiau. Močiučių keptos duonos natūralios ir išlieka skanios mėnesį, nors jose nėra jokių vadinamųjų E. Parduotuvėje pirktą duoną rekomenduojama suvalgyti per savaitę.

"Su pelėsiais kovojančius E naudojame tik gamindami vienos rūšies duoną", – apie penkiagrūdę duoną, prisotintą E282 (kalio propionato) ir E263 (kalcio acetato), kalbėjo Z.Petkevičienė. Dalis E, anot jos, netiesiogiai patenka į kitus produktus: per margariną – į batonus, per džemus – į bandeles.

Saugūs ne visi priedai

Sveikos gyvensenos specialistai pataria nesirinkti produktų, kuriuose yra pašalines reakcijas sukeliančių maisto priedų, pavyzdžiui, sulfitų arba nebūtinų sintetinių dažiklių. Rekomenduojama valgyti šviežią, ekologišką maistą.

Teigiama, kad maisto priedai, jeigu jie vartojami neviršijant leidžiamos koncentracijos, nekenkia sveikatai. Tačiau kiekvienais metais iš ES leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo išbraukiami kai kurie anksčiau saugiais laikyti maisto priedai. Paprastai priedų nebeleidžiama naudoti gaminant produktus, kai įtariama, kad jie gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pirmiausia uždraudžiama priedus naudoti gaminant produktus, skirtus kūdikiams ir vaikams.

"Alergijos, dilgėlinė, bėrimai, sloga, bronchų obstrukcija, bronchinė astma, migrena, šleikštulys, vėmimas, virškinimo sutrikimai, kasos, inkstų ligos ir daugelis kitų", – mokslininkų nustatytas ligas, kurias sukelia kai kurie maisto priedai, vardijo Z.Čeponytė.

LVI duomenimis, pagal galimą žalą sveikatai maisto priedai tarp penkių pagrindinių rizikos veiksnių užima paskutinę vietą. Esą didesnę žalą žmonės patiria dėl mikrobiologinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo, natūralių toksinų. Gydytojai yra pastebėję, kad anksčiau dėl mikrobinės taršos būdavo gana dažnai apsinuodijama varške, grietine, mėsos gaminiais vien dėl to, kad nenaudota jokių priedų.

Vartotojai vengia E

LVI atlikta sociologinė apklausa parodė, kad renkantis maisto produktus vartotojams svarbiausias kriterijus yra šviežumas (98,2 proc.), antroje vietoje – skonis ir aromatas (93,7 proc.), trečioje – žmogaus organizmui svarbios medžiagos (89,7 proc.). Ketvirtas respondentams svarbus kriterijus – ar nenaudojami sintetiniai maisto priedai (86 proc.).

"Vartotojai atidžiau skaito mėsos ir mėsos gaminių etiketes, bet jiems svarbu, kad maisto priedų nebūtų naudojama ir duonos bei konditerijos gaminiuose", – tyrimą komentavo Z.Čeponytė.

Kai kurie maisto priedai yra toksiški, tačiau, neviršijant leidžiamos paros dozės, sveikatai nekenkia. Pavyzdžiui, į mėsos gaminius dažnai dedami konservantai ir spalvos fiksatoriai natrio nitritas E250 arba kalio nitritas E249. Nitritinė druska nuo seno vartojama gaminant faršą, rūkytus mėsos gaminius, nes ji ilgina produkto tinkamumo vartoti trukmę, palaiko raudoną mėsos spalvą.

Tačiau patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, veikia daugelio hormonų aktyvumą. Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali į audinius pernešti reikiamo deguonies kiekio. Tada organizmui pradeda trūkti deguonies.

Jaukas perkantiems akimis

Specialistai atkreipia dėmesį, kad maisto priedai naudojami nuo senų laikų, nes jie padeda pagerinti maisto skonį, apsaugoti, kad šis nesugestų. Populiariausi maisto priedai buvo valgomoji druska, actas, salietras, įvairios augalinės kilmės medžiagos.

"Šiandien gamintojai priedus naudoja norėdami suteikti produktams geresnę prekinę išvaizdą, skonį, kvapą, spalvą ir kitas ypatybes, išsaugoti produktų kokybę juos gabenant", – priedų naudojimo priežastis vardijo Z.Čeponytė.

Ji ragino neįkliūti į reklamos spąstus: rinktis produktą ne pagal išvaizdą ar kvapą, bet pagal sudedamąsias dalis, kurios nurodytos etiketėje.

"Kuo mažiau žmonės skaito etiketes, tuo daugiau jų pirkimą lemia reklama, todėl patariu patiems racionaliai apgalvoti kiekvieną savo pirkinį", – sakė Z.Čeponytė.

Maisto produktų etiketėse būtina informacija:

sudedamųjų dalių sąrašas;

tinkamumo vartoti terminas arba "Tinka vartoti iki... (data)";

specialios laikymo arba vartojimo sąlygos, pavyzdžiui, "laikyti sausoje vėsioje vietoje", "galima užšaldyti";

produktų grynasis (neto) kiekis kilogramais ar litrais;

gamintojo pavadinimas ir adresas;

Šaltinis: Lietuvos vartotojų institutas

Irena Pečiulienė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja

Patikrinimų duomenys rodo, kad maisto produktai ženklinami gana gerai. Gamintojai stengiasi nurodyti visus naudotus maisto priedus. Tiesa, pavienių pažeidimų dar nustatome: gamintojas panaudoja kokį nors maisto priedą ir nenurodo jo etiketėje arba nurodo kokį nors maisto priedą, kurio naudoti negalima.

Vartotojai yra išprusę, jie skaito produktų etiketes, o pastebėję pažeidimą skambina gamintojui, informuoja mūsų tarnybą. Tiesa, ne viskas pasitvirtina. Šiemet nustatytas vienas pažeidimas, kai gamintojas panaudojo maisto priedą, tačiau nepažymėjo jo etiketėje. Gavęs įspėjimą gamintojas panaudotą maisto priedą pažymėjo etiketėje. Kartais vartotojai domisi konkrečiais maisto priedais, ar jie panaudoti pagal paskirtį.

Žinynas internete

Daugiau sužinoti apie maisto produktus galima interneto svetainėje www.sveikasvaikas.lt. Joje pateikiama daug informacijos apie maisto produktų priedus, jų poveikį sveikatai, taip pat aprašomi sveiki produktai ar tie, kuriuose aptinkama sveikatai grėsmę kelti galinčių priedų. Užsiregistravus svetainėje galima susikurti individualų norimų pirkinių krepšelį.

Maisto priedų poveikis

Gali sukelti onkologines ligas: E131, E142, E210, E211, E212, E213, E214, E215, E217, E239, E330.

Didina cholesterolio kiekį: E320, E321.

Didina kraujospūdį: E250, E251, E252.

Uždrausti vartoti: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.

Pavojingi vartoti: E102, E110, E120, E124, E127.

Labai pavojingi: E123.

Sukelia odos ligas: E232, E233.

Sukelia bėrimą: E311, E312.

Įtariama, kad yra pavojingi: E104, E122, E141, E150, E151, E171, E173, E180, E240, E241, E471.

Naikina vitaminą B12: E220.

Sukelia virškinimo sutrikimų: E222, E223, E224, E226.

Medžiagos, kurių poveikis sveikatai nepastebėtas: E100, E101, E160, E161, E170, E174, E175, E200, E201, E202, E203, E236, E237, E238, E260, E261, E262, E263, E270, E280, E281, E282, E300, E301, E302, E303, E304, E305, E306, E307, E308, E309, E322, E325, E326, E327, E331, E332, E333, E334, E335, E336, E337, E338, E339, E340, E341, E400, E401, E402, E403, E404, E407, E409, E410, E411, E413, E414, E420, E421, E422, E450, E461, E462, E465, E466, E471, E472, E473, E474, E475, E480.

Šaltinis: "Villejuif" centras Prancūzijoje, tiriantis konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį žmogaus organizmui.