Eurą gali išgąsdinti nežabotos kainos

Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtame seminare „Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės“ buvo kalbama apie Europos nekilnojamojo turto rinkos patirtį ir galimybes bei apie euro įvedimo Lietuvoje terminus, naudą, trūkumus. Kitaip sakant, bandyta prognozuoti, kas Lietuvos laukia, kai įprastą litą pakeis daugumai gyventojų dar visai nauja valiuta - euras.

Kainas diktuoja paklausa

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino nuomone, kainų augimas ir euro įvedimas – nesusiję dalykai. Nekilnojamojo turto brangimo jis nesieja su žmonių baime, kad, įvedus eurą, sumažės jų galimybės pirkti vertingesnį turtą. Anot R.Šarkino, situacija nekilnojamojo turto rinkoje būtų visai kitokia, jeigu sparčiau vyktų žemės grąžinimas, kuris ypač „buksuoja“ Vilniuje ir Klaipėdoje. Norint sumažinti kainas, pašnekovo nuomone, reikia didinti pasiūlą. Vis dėlto R. Šarkinas sutiko, kad nekilnojamasis turtas, skirtingai nei savo vertę prarandantys pinigai, atlaiko išbandymus per ekonomines krizes ir pinigų reformas.

Užsienio investuotojai aplenks

Prognozuojama, kad stambios užsienio investicijos aplenks Baltijos šalis. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tam įtakos turės nelygios investuotojų teisės, kurias puikiai iliustruotų Klaipėdos pavyzdys: Laisvojoje ekonominėje zonoje valstybės sąskaita įrengti keliai, taikomos mokesčių lengvatos čia įsikūrusiems juridiniams asmenims. Kitose miesto vietose savivaldybė jokiomis lengvatomis investuotojų neskatina. Priešingai, iš investuotojų stengiamasi išpešti kuo daugiau naudos miestui.

Prognozuojama, kad statybų kaštai didės, bet tai nestabdys statybų augimo.

Vis dėlto galima teigti, kad būtent ši priežastis, įskaitant brangstančią darbo jėgą, yra vienas veiksnių, dėl kurio gyventojai skuba investuoti pinigus, statydami namus, įsigydami vertingus daiktus iki to laiko, kol bus įvestas euras. Nors šių pinigų šalininkai atsargiai kalba apie kokius nors brangimus, vis dėlto net žmonėms, ne ką nusimanantiems kainų politikoje, tai yra suprantama.

Faktas, kad nuo 2002 metų kainos augo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, neleidžia visko „nurašyti“ tik artėjančiam euro įvedimui.

Gyventojų elgesys – neprognozuojamas

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda pritarė, kad 2002 metais kainos augo visose - ne tik į euro zoną besiveržiančiose šalyse.

G. Nausėda sakė, kad eurą įsivedusiose šalyse sparčiausiai brango alkoholis ir tabako gaminiai, transportas, sveikatos priežiūra. Tai, anot jo, ne pačios jautriausios kainų apvalinimo sritys.

Anot jo, yra keletas pinigais išmatuojamų euro įvedimo Lietuvoje privalumų. Tai – valiutos keitimo išlaidų panaikinimas. Anot jo, dabar per metus klientai bankams sumoka apie 29 mln. litų, keisdami litus į eurus ir eurus į litus. Kiti privalumai – valiutos kurso rizikos panaikinimas bei rinkos skaidrumas, paprastesnės prekybos ir investavimo sąlygos visoje euro zonoje. Kitaip sakant, euras sudarys palankesnę atmosferą vystyti verslą.

„Tačiau gyventojų elgsena gali sukelti lengvą galvos skausmą Lietuvos finansų sistemoje“, - sakė G. Nausėda. Senųjų euro zonos šalių patirtis byloja, kad, prieš įvedant naują valiutą, grynų pinigų apyvartoje sumažėjo, o sąskaitose padaugėjo. Būtent taip ragina elgtis ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas. Kaip pasielgs Lietuvos gyventojai, finansų analitikams šiandien yra mįslė. Gali būti atvirkštinis procesas – žmonės išsiims pinigus iš sąskaitų ir išleis juos.

G. Nausėda paneigė mitą dėl galimos devalvacijos. „Tik savižudžių ir bepročių vyriausybė galėtų leisti sau devalvuoti litą. Tam nėra ekonominio pagrindo“, - sakė jis.

Finansų analitikas užsiminė ir apie tai, kad euras Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. gali būti ir neįvestas. Labiausiai tikėtina to priežastis - didesnis nei Mastrichto sutartyje numatytas infliacijos lygis. Ir nors didelės tragedijos neįvestas euras nepadarytų, vėliau įsivesti eurą, G. Nausėdos manymu, būtų dar sudėtingiau dėl neabejotinai kilsiančių kainų.