Euro vizija gelbstima pigesne šiluma

Sociologinės apklausos rodo, kad prieštaraujančių Lietuvos siekiui nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos mažėja. Tačiau taip pat mažėja ir tikimybė, kad kitąmet mūsų piniginėse litus pakeis bendroji Europos valiuta. Viena iš pagrindinių priežasčių – per didelis infliacijos lygis, nulemtas išaugusių kuro, degalų ir šilumos energijos kainų.

Vyriausybė nepasiduoda

Praėjusią savaitę Vyriausybė suteikė finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui įgaliojimus jau šį mėnesį kreiptis į Europos Komisiją ir Europos centrinį banką su prašymu parengti konvergencijos vertinimą dėl Lietuvos atitikimo konvergencijos kriterijams. Toks įvertinimas yra būtinas siekiant nuo 2007 m. sausio 1 d. tapti visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare.

Tačiau dalis ekonomistų jau abejoja, ar mūsų šalies atitiktis nustatytiems Mastrichto kriterijams bus įvertinta teigiamai.

Ankstesni šalių narių konvergencijos įvertinimai rodo, kad ECB kainų stabilumą nuo Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo momento apibrėžia kaip infliaciją, kuri vidutinės trukmės laikotarpiu neviršija 2 proc. Tačiau šių metų vasario mėnesį, Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2005 m. vasariu, sudarė 3,3 proc.

Pagal Mastrichto kriterijus infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Šiuo metu kontrolinis konvergencijos kriterijaus dydis yra 2,4 proc.

Atvers kelią

Būtent dėl siekio sustabdyti infliacijos lygį šių metų pradžioje Lietuvoje buvo atsisakyta ketinimo dar šį šildymo sezoną pabranginti šilumos energiją ir karštą vandenį.

Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šiandien ketina atšaukti savo sprendimą, kuris leido dažniau nei kartą per metus perskaičiuoti šildymo kainas.

Komisija turėtų iš dalies pakeisti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką - sprendimas leis šilumos tiekimo įmonėms, kaip ir dabar, kainas perskaičiuoti tik kartą per metus. „Iš esmės grįšime prie dabartinės tvarkos, tačiau šiokia tokia korekcija bus. Siūlome lankstesnę tvarką - naujas kainas bus galima tvirtinti anksčiau, nelaukiant vienų metų termino pabaigos, jeigu labai smarkiai pasikeis dujų kaina“, - sakė komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

Anksčiau vasaros kainos nesikeis“, - teigė V. Jankauskas.

Taigi kol kas vengiama penktadaliu pabranginti šildymą ir karštą vandenį.

Didėjant šilumos kainoms, neišvengiamai didėtų ir infliacija.

Dujos brango ir brangs

Pagrindinis įmonių, gaminančių šilumos energiją, kuras yra gamtinės dujos. Jos sudaro apie pusę visų išlaidų.

Nuo šių metų sausio 1 d. pagrindinis uostamiesčio šilumos energijos gamintojas „Klaipėdos energija“ už dujas jų tiekėjui moka 92 Lt, arba 25,84 proc. daugiau nei praėjusiais metais - po 448 Lt už 1000 kubinių metrų. 2005 m.