Europos Komisija (EK) numato, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,5 proc. – tai bus sparčiausiais Europos Sąjungoje (ES) augimas po Latvijos (4,2 proc.). Tokią tendenciją tarp 28 valstybių Lietuva ir Latvija turėtų išlaikyti ir 2015 m. Tačiau  palyginti su pernai rudeniu, šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozės pablogintos 0,1 proc., kai didžiausias smukimas ES numatomas Kipre (-4,8 proc.)

Prognozės taip pat rodo, kad Lietuvos ekonomika turi realią galimybę kitais metais būti pasiruošusi įsivesti eurą. „Prognozės geresnės nei buvo skelbta rudenį – Komisija pažymi, kad valstybės finansai konsoliduojami sparčiau, skola stabilizuojasi, infliacijos augimas išlieka nuosaikus. Tokia „nuotrauka“ tikrai graži“, – LRT.lt sako Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje finansų patarėja Miglė Tuskienė.

Pagal EK, Lietuvos biudžeto deficitas, kuris, manoma, pernai siekė 2,7 proc., šiais metais turėtų sumažėti iki 2,3 proc., o po dviejų metų dar labiau – iki 1,7 proc. Toks Briuselio matymas – palankesnis Lietuvai nei rudenį, kai Komisija planavo didesnę Lietuvos biudžeto skylę. Jei Lietuva nori įsivesti eurą, būtina atitikti keturis Mastrichto kriterijus, kurių vienas pagrindinių nurodo, kad biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. BVP. „Rizikos išlieka, bet šioks toks palengvėjimas yra, nes iki 3 proc. išlieka pakankamas atstumas, nėra taip, kad balansuotume ant ribos“, – sako M. Tuskienė.

Vis dėlto rizika išpūsti biudžeto išlaidas išlieka dėl vyriausybės siekio šiemet pradėti kompensuoti per sunkmetį sumažintas pensijas ir atlyginimus valstybės tarnautojams. „Tikimasi, kad Lietuvos vyriausybė pavasarį apsispręs kada ir kaip bus grąžintos gyventojams šios lėšos. Todėl yra rizika, kad biudžeto deficitas bus didesnis nei dabar prognozuojama“, – rašoma EK žiemos ekonominių prognozių ataskaitoje.

Šį kartą eurą siekiančiai įsiversti Lietuvai neturėtų kojos pakišti ir kainų stabilumas, kaip kad atsitiko 2007 m. EK prognozuoja, kad kainos Lietuvoje augs lėtai: šiemet infliacija sieks 1,1 proc., kitąmet šiek tiek daugiau – 1,9 proc. „Tačiau ir tuomet pagal infliacijos rodiklį Lietuva neišsišoka tarp kitų ES šalių, tas dydis išlieka nuosaikus“, – vertina M. Tuskienė.

Vienas iš Mastrichto kriterijų nurodo, kad kainų stabilumas eurą norinčioje įsivesti šalyje turi būti ilgalaikis. Tačiau galutinį sprendimą, ar Lietuvoje turėtų kitąmet atsirasti europinė valiuta, EK žada priimti remdamasi balandį pasirodysiančiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis bei gegužės ekonominėmis prognozėmis.

„Panašu, kad Mastrichto kriterijus turėtume tenkinti. Tačiau reikia atsiminti, kad dar bus vertinimas tvarumas“, – sako finansų patarėja M. Tuskienė. Siekiant įsivesti eurą, Lietuvai būtina ne tik numatytu laikotarpiu atitikti Mastrichto kriterijus, bet ir įrodyti, kad ji atsakingai elgsis su finansais ir ateityje.

Būtent tai EK tai vadina „ekonominiu tvarumu“. Tačiau ką reiškia jį tenkinti, neapibrėžta jokiuose dokumentuose, pavyzdžiui, nėra aišku, kelių – dviejų ar penkerių metų prognozės – turi rodyti, kad situacija šalies ekonomikoje stabili. „Vertinama apskritai vyriausybės vykdoma politika ir struktūrinės priemonės“, – komentuoja M. Tuskienė.

EK ir Europos centrinis bankas šį birželį parengs Lietuvos euro Konvergencijos ataskaitą, kuri remsis balandžio 20 d. pasirodysiančiais „Eurostat“ duomenimis ir gegužės ekonominėmis prognozėmis. Ataskaitoje bus rekomenduojama ES ministrų Tarybai pritarti arba nepritarti Lietuvos siekiui įsivesti eurą nuo 2015 m. Galutinį sprendimą vasarą dėl euro priims Taryba.