- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjį Ursula von der Leyen žadėjo, kad viršpelniai, kuriuos susikrauna pigiai elektrą gaminančios įmonės, bus padalyti elektros kainoms sušvelninti, pasakojama LNK reportaže.
„Šios bendrovės gauna pajamas, kurių niekada neapskaitė ir apie kurias nė nesvajojo. Šiais laikais neteisinga gauti rekordinį pelną, nulemtą karo ir užkrauti tą ant vartotojo nugaros“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Iki gruodžio pirmosios Lietuva turi susitarti su Švedija, kokiu principu tuo viršpelniu bus dalijamasi. Iš Švedijos Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.
Jau lapkričio vidurys, o aiškaus susitarimo su švedais kol kas nėra.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Judama, bet yra daug techninio darbo, kurį turi atlikti net ne vyriausybės, o nepriklausomi reguliatoriai“, – pasakojo premjerė Ingrida Šimonytė.
Neaiški ir suma, į kurią galėtų pretenduoti Lietuva, mat švedai dar nepateikė duomenų, kiek jiems kainuoja parduodamą elektrą pagaminti. Be to, viršpelniai skaičiuojami tik tada, jei biržoje elektra parduodama brangiau nei 180 eurų už megavatvalandę.
Čia mūsų šalies tragedija.
Kol Europa tariasi, kaip sušvelninti energetinę krizę, elektros kainos biržoje spėjo nukristi. Tad ir viršpelnių, kurie būtų naudojami kompensacijoms už elektrą, neliko.
„Šiuo metu kainos nukritusios tiek, kad apie viršpelnius, kurie skaičiuojami pagal reglamentą, negalim kalbėti. Antras faktas toks, kad viršpelniai bus skaičiuojami nuo gruodžio mėnesio į priekį. Atgal negalios“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tai reiškia, jog nepaisant to, kad Lietuva yra bene labiausiai vasarą už elektrą permokėjusi šalis, jokių kompensacijų už tai negaus.
„Bėda ta, kad mes nesigaminame elektros. Čia mūsų šalies tragedija“, – konstatavo D. Kreivys.
Kiek Lietuva Švedijos gamintojams permokėjo tada, kai kainos buvo pasiekusios piką, neaišku.
Tai turės poveikį, kiek valstybė turės pasiskolinti kompensacijoms.
„Atgal neskaičiuojam. Kad galėtum įvertinti, kiek kam sumokėjai, mes negalim permokėt ir nepermokėjom. Norint žinoti, kiek sumokėjom, turim turėti gamybos kaštus, kiek kainavo pagamint. Tada skaičiuoji ir viršpelnius“, – aiškino D. Kreivys.
Susitarimas su švedais bus naudingas tik ateityje, jei kainos vėl drastiškai kiltų. Premjerės teigimu, Lietuvoje visuomeninė elektros kaina šiuo metu prognozuojama jau mažesnė nei 60 centų už kilovatvalandę.
„Kam turės poveikį ta geresnė situacija rinkoje dabar. Tai turės poveikį, kiek valstybė turės pasiskolinti kompensacijoms. Todėl, kad kaina vis tiek bus didžiąja dalimi kompensuojama“, – dalijosi I. Šimonytė.
Jau skelbiama, kad elektros šią žiemą mažiau, nei planuota pagamins Prancūzija dėl nebaigtų atominių elektrinių remonto.
„Atrodo, kad tokia didelė šalis kaip Prancūzija įsiurbia elektros iš kitų šalių ir tai daro įtaką elektros kainai kitose šalyse. Tokiai šaliai kaip Lietuva irgi padarys didelę įtaką“, – dėstė energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Energetikos ekspertai neabejoja, jei kainos vėl kils, elektros gamintojai susitarimą dalintis viršpelniais sieks apeiti.
„Jie sudarinės ilgalaikius kontraktus su vartotojais arba su tiekėjais už kainą, kuri bus mažesnė už 180 eurų už megavatvalandę ir tokiu būdu išvengs viršpelnio atėmimo“, – įžvelgė M. Nagevičius.
Europos Komisija iš viršpelnių tikisi surinkti 140 milijardų eurų. Ekspertai kritiški, tikina, kad suma bus kur kas mažesnė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...