Parodos

Europos standartus – į kiekvieną statybų aikštelę

Klaipėdos bendrovė „Ekspo vakarai“ balandžio 14-17 dienomis rengia tradicinę parodą „Individuali statyba-2004”. Kaip jau įprasta šiose parodose, kartu su plačia statybų naujienų ekspozicija bus rengiamos konferencijos. Šių metų statybų parodos tema – europiniai standartai statybų aikštelėse.

Ar tie europiniai statybų standartai atėjo į Pamario kraštą, ar dar tik ruošiasi? Kaip mūsų statybų bendrovės perima europietišką statybų kultūrą, technologijas, naujas statybines medžiagas? Ar susidurs su problemomis mūsų statybininkai, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare?

Į „Klaipėdos“ klausimus atsakė bendrovės „Etna“ technikos direktorius, konsultantas Ričardas Grigaliūnas.

- Europos Sąjungos standartai į mūsų statybas ateina savaime. Vienur šis procesas greitesnis, kitur – lėtesnis, tačiau apskritai tai vyksta jau senokai. Be to, galiu pastebėti, svarbus ir statybininkų kvalifikacijos klausimas: vieni naujus standartus taiko kvalifikuotai, kiti - ne. Geriausias statybų pokyčių pavyzdys – individualūs gyvenamieji namai. Klaipėdoje šalia ligoninės netrūksta ir senos, ir naujos statybos pavyzdžių. Senieji gyvenamieji namai, statyti tik prieš 10-12 metų, šiandien stebina dydžiais, maža sienų šilumos varža, prasta garso izoliacija, kitais neekonomiškais parametrais. Šiandien tiek gyvenamojoje, tiek biurų statyboje vadovaujamasi kitais standartais.

- Kas yra pagrindinis naujųjų standartų įdiegimo variklis? Paprastai naujovės ne taip greit ir lengvai skinasi kelią ir pripažinimą?

- Man atrodo – svarbiausios būtų eksploatacinės išlaidos. Jeigu pastato šildymas brangus, jeigu brangiai kainuoja ilga statyba – to ir atsisakoma. Geriausias pavyzdys – du greta esantys pastatai: naujasis prekybos centras „Mega Plaza“ Herkaus Manto gatvėje ir šalia statoma apskrities biblioteka. Bibliotekos statyba pradėta prieš penkerius metus ir dar neaišku, kada ji bus baigta. O didžiulis prekybos centras buvo pastatytas per pusmetį. Netgi požeminis garažas po prekybos centru įrengtas, nors tas projektas buvo techniškai labai sudėtingas. Šalia buvusio kino teatro „Kapitolijus“ taip pat sparčiai kyla dar vienas prekybos centras. Tad naujos technologijos, nauji standartai į mūsų statybas ateina gana sparčiai.

- Kur mūsų statybininkai semiasi naujovių patirties?

- Daugelis važinėja į Vakarus, lanko specializuotas parodas, domisi kolegų laimėjimais. Tačiau yra problemų su naujais dokumentais. Nespėjama jų versti į lietuvių kalbą, tai didelis darbas. Iki šiol statybininkai naudoja kai kuriuos senuosius GOST‘us, mums artimi yra vokiški DIN standartai, kai kas vadovaujasi skandinaviškais standartais. Šiuo metu šie standartai vienodinami, vis labiau vadovaujamasi europietiškomis normomis, tačiau tiesiog trūksta lėšų juos išversti.

- Jūs ne vienerius metus padedate bendrovei „Ekspo vakarai“ organizuoti statybų parodas, rengti specialistų seminarus. Ar naudingas toks renginių sudvejinimas – paroda ir seminarai, konferencijos?

- Taip, specialistams tai naudinga. Tik pernai girdėjau kolegų priekaištus, kad organizatoriai kiek neapgalvojo dviejų seminarų laiko – jie „lipo“ vienas ant kito, žmonės negalėjo į abu suspėti. Šiais metais tokio nesusipratimo nebus.

- Kai kurios statybų firmos garsiai deklaruoja, kad naudojasi naujausiomis technologijomis, medžiagomis, tačiau vėliau klientai skundžiasi prasta darbų kokybe. Jūs jau užsiminėte apie statybininkų kvalifikaciją. Ar visada, Jūsų nuomone, sutampa norai naudoti geriausias medžiagas su kvalifikacijos lygiu?

- Tokia problema yra. Tačiau tiek individualūs užsakovai, tiek didelės statybų bendrovės atsirenka tikruosius partnerius. Svarbu yra ir sąžiningas darbas. Pastaruoju metu statybinės medžiagos turi tendenciją pigti, o statybininkų darbas – brangti. Matyt, tokia tendencija išliks ir ateityje.

- Kalbant apie europinius standartus, būtų galima užsiminti apie mūsų statybininkams nemalonų dalyką. Ne paslaptis, kad į Lietuvą ateina įvairios garsų vardą užsienyje turinčios statybų bendrovės. Ar visada jų santykiai su mūsiškiais yra geranoriški ir sąžiningi?

- Ši tema aktuali visiems. Į Lietuvą buvo atėjusios stambios užsienio firmos, kurios, kaip įprasta, imdavosi generalinio rangovo vaidmens, nors jų darbuotojų tebūdavo vos keletas. Štai kas įdomu: jos pačios nieko nestatydavo, nedarydavo, tik pasistengdavo laimėti konkursus, o po to samdydavo subrangovus. Kadangi mūsų statybinės firmos, bendrovės dažnokai būdavo „alkanos“, užsakymų joms trūkdavo, tai sutikdavo su nuostolingomis užsieniečių sąlygomis. Užsienietis stengdavosi „išlaužti“ darbų kokybę, tačiau būdavo ir tokių atvejų, kai lietuviams už darbą taip ir nesumokėdavo. Tokių pavyzdžių aplinkui mus netrūksta.

- Daugeliui žinoma Klaipėdos statybininkų bėda: jiems iš panosės gerus, stambius užsakymus paveržia kitų miestų statybininkai. Kodėl?

- Tokio reiškinio priežasčių yra ne viena. Uostamiesčio statybininkai liko susiskaldę, trūksta stambių, pajėgių bendrovių. Į Klaipėdą veržte veržiasi šiauliečiai, panevėžiečiai, vilniečiai. Jie stato gyvenamuosius namus, kitus objektus. Įdomiausia, kad ir jie naudoja panašius metodus kaip užsieniečiai: konkretiems darbams samdo bet kokius žmones, netgi ne specialistus, tačiau ne visada sugeba tinkamai kontroliuoti darbų kokybę.

- Tačiau argi klaipėdiečiai taip pat nekelia sparnų, nesiveržia į platesnius vandenis?

- Taip, tokių bendrovių yra. Štai „Čiukuras“ jau ne vienerius metus sėkmingai eksportuoja karkasinius gyvenamuosius namelius į Norvegiją. Netgi tokių aukštų standartų šalyje jie, kaip sakoma, neliko su nosimi, dirba sėkmingai ir gauna vis daugiau užsakymų. Teko girdėti, kad „Čiukuro“ vadovai netgi nuogąstauja, kad nespės įvykdyti užsakymų. Tačiau svarbiausia, kad bendrovė pelnė gerą vardą, tapo patikima partnere. Tokia garsina ne tik save, bet ir kitus Lietuvos statybininkus. Vadinasi, mes jau dabar sugebame dirbti pagal aukščiausius Europos standartus.