„Matome, kokiais tempais auga mūsų biudžetai, dviženkliai skaičiai. Turbūt galime pasidžiaugti. Tai atspindi, kad ekonomika vystosi, auga ir tikrai turime komfortą sudarinėti biudžetus, kai nereikia nuo nieko nurėžinėti, dar galime kažką dalinti ir didinti. Tai iš tiesų yra didelis komfortas ir didelis visos šalies pasiekimas“, – antradienį Seime sakė K. Vaitiekūnas.

Krašto apsaugai kitąmet numatoma skirti daugiausiai Lietuvos istorijoje – 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų.

„Didelis pasiekimas, pasiekėme tą didesnį nei 5 proc. finansavimą“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.

Anot ministro, biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti net 6,5 mlrd. eurų, pirmiausia dėl augančių išlaidų gynybai, kurios sudarys 2,5 mlrd. eurų viso deficito.

„Net 6,5 mlrd. eurų deficitas. Didele dalimi, ne paslaptis, jis susidaro dėl finansavimo gynybai. Nereikia turėti iliuzijų, kad galime pasiekti tokias finansavimo apimtis ir neturėti poveikio viešiesiems finansams“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

„Mūsų saugumo ir mūsų laisvės vertę visi matome už lango, (...) matome kainą. Mano manymu, palyginti su ta kaina, kurią moka Ukrainos kariškiai ir civiliai, yra mums nedidelė ir priimtina“, – akcentavo ministras.

Vyriausybė teigia, kad sudarant 2026 metų biudžetą pavyko užtikrinti valstybės saugumą ir pasirūpinti kitomis viešosiomis paslaugomis.

Finansų ministro teigimu, pagrindiniai biudžeto prioritetai bus didinti žmonių pajamas ir socialinį saugumą, gerinti kelių infrastruktūrą bei daugiau lėšų skirti gynybai.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.

Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 procento, valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.

Realus biudžeto deficitas artės prie 5 procentų

K. Vaitiekūno teigimu, realus biudžeto deficitas kitąmet bus didesnis – 4,7 proc., o ne 2,7 proc.

„Biudžeto deficitas yra 2,7 proc., bet taip yra todėl, kad daug išlaidų krašto apsaugai yra avansuose. Realus deficitas yra 4,7 procento. Skola auga iki 45 proc. nuo BVP“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

„Erdvės formuojant biudžetą dabar nėra tiek daug, kiek dauguma iš mūsų galvoja“, – pridūrė jis.

Numatoma, kad šiemet priimti mokestiniai pakeitimai 2026 metais valstybės biudžeto pajamas papildys 278,5 mln. eurų.

Biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui papildomai siūloma numatyti 438,4 mln. eurų. Daugiausiai pinigų bus skiriama mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. eurų. Visų medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų.

Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai 24,1 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojų algoms – dar 12 mln. eurų.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet augs 115 eurų, arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų (iki mokesčių).

Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija didės 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.

Įvairios socialinės išmokos, pavyzdžiui, vaiko pinigai bei kitos vidutiniškai augs 5,4 procento.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams siūloma skirti 815,5 mln. eurų – kiek daugiau nei šiemet, be to, numatyta galimybė skolintis papildomai.

Savivaldybių pajamos kitais metais augs 10,4 proc. ir sieks daugiau nei 7 mlrd. eurų.

Biudžeto projektą toliau svarstys Seimas

2026 metų biudžeto projektas antradienį pateiktas Seimui, toliau jis bus svarstomas parlamento komitetuose.

Biudžeto svarstymo grafike numatyta, jog iki lapkričio 7 dienos savo išvadas pateiks Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, iki lapkričio 10 dienos projektą turi apsvarstyti parlamento komitetai, pasiūlymus pateikti suinteresuoti asmenys.

Pirmasis projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas lapkričio 25-ąją, o antrasis – projektui grįžus iš Vyriausybės – gruodžio 9-ąją.

Priimti biudžetą ir su juo susijusius projektus numatyta viename iš artimiausių posėdžių po antrojo svarstymo – paprastai tai būna gruodį.