Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ patvirtino, kad Seimui bus siūloma nuo šio rudens iki naujų metų, t. y. maždaug trims mėnesiams, grąžinti 9 proce. tarifą, o štai nuo 2018-ųjų jis keisis. Koks jis bus, ministras kalba nenoriai. Nepatvirtintomis žiniomis bus siūloma 15 proc., ir tai skaičiuojama kainuos maždaug 50 mln. eurų.

Valdantieji valstiečiai žalieji atkakliai gynė savo nusistatymą prieš lengvatinį 9 proce. PVM tarifą šildymui. Dar gegužės 9 d. Ramūnas Karbauskis sakė, kad PVM lengvata šildymui yra socialiai neteisinga ir „yra siūlymas dėl kompensavimo tvarkos pakeitimo iš 20 proc. į 15.

Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad skaičiavimai rodo, jog PVM lengvata šildymui nėra visuotinė ir kyla nemenkas susierzinimas, tad iš to mažai naudos.

Nuo birželio lengvata buvo panaikinta ir tarifas tapo 21 proc. Valstiečiai žalieji nepakeitė savo nuomonės net ir po prezidentės reakcijos.

„Manyčiau, kad dabar šios lengvatos atšaukimas yra nesavalaikis ir netikslingas žingsnis“, – dar žiemą, gruodžio mėnesį, sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau gyvenimas, tiksliau miškų įstatymas su jame esančia urėdijų reforma, privertė vyriausybės vadovą ir jo finansų ministrą keisti nuomonę. Pasirašęs susitarimą su konservatoriais, mainais už paramą miškų įstatymui grąžinti buvusį PVM tarifą šildymui, premjeras prabilo visiškai kitaip.

„Tai yra veikimas strateginių interesų naudai ir aš džiaugiuosi, kad Seime yra politinės jėgos, kurios mato šiek tiek plačiau“, – kalbėjo Saulius Skvernelis.

Tiesa, pats premjeras užsiminė, kad tarifas bus ne 9 proc., Seimo pirmininkas įvardijo 15 proc. Tačiau finansų ministras laidai „Savaitė“ sakė, kad nuo rudens turėtų būti sugrąžintas būtent 9 proc. PVM tarifas, ir lėšų tam nesunkiai bus galima rasti.

„Realiausias variantas, kad tie svarstymai prasidėtų rudenį, jau susirinkus Seimui, ir tada jau kalbėtume apie 9 proc. PVM tarifą šildymui. Kadangi kalba eitų apie šiuos metus, tai biudžeto surinkimas yra pakankamas ir keliolika milijonų galėtume atrasti“, – sakė V. Šapoka.

Finansų ministro skaičiavimu, rudenį grąžinus 9 proc. tarifą, valstybei tai kainuotų apie 12 mln. eurų. Tačiau čia pat V. Šapoka priduria, kad tokia nuolaida šilumos vartotojai galės džiaugtis daugiausiai tris mėnesius, t. y. iki 2018-ųjų: „Tuo tarpu nuo Naujųjų metų jau su visa mokestine pertvarka reikėtų kalbėti apie visai kitą tarifą, nes, kaip žinia, Lietuvoje galima turėti tik du lengvatinius tarifus. Šiuo metu tai yra 5 ir 9. Ieškodami kompromiso pasiūlysime kitą tarifą. Žinoma, vertiname visas sritis: tai ir knygos, keleivių transportas, viešbučiai.“

Nepatvirtintais duomenimis, svarstoma palikti 5 ir 15 proc. lengvatinius PVM tarifus.  Nuo sausio planuojama  centralizuotam šildymui ir viešbučiams PVM didinti iki 15 proc., o knygoms, keleivių pervežimui bei kompensuojamiems ir labai brangiems vaistams – 5 proc.

Lietuvos miestuose per centralizuotas šilumos tiekimo sistemas šildoma beveik trys ketvirtadaliai gyvenamųjų namų ploto, priskaičiuojama daugiau nei 700 tūkst. vartotojų. Todėl panaikintas lengvatinis 9 proc.tarifas sukėlė daugumos politinių partijų gerumo protrūkį.

Socialdemokratai įregistravo PVM įstatymo pataisą, kuria siūlo 9 proc. tarifą taikyti ne tik centralizuotai šilumai, bet ir visoms kitoms būstus šildyti naudojamoms kuro rūšims. Šį projektą be kitų socialdemokratų pasirašė ir pats frakcijos seniūnas Andrius Palionis bei buvusi finansų ministrė Rasa Butbergytė, gegužę balsavę prieš tuomet konservatorių siūlymą nustatyti 9 proc. tarifą trejiems metams. Nuo valdančiųjų socialdemokratų neatsiliko ir opozicinė „Tvarka ir teisingumas“, siūlanti iki 9 proc. mažinti PVM malkoms ir kitam kurui. Kuo baigsis šis politikus apėmęs gerumo proveržis, parodys balsavimai Seime spalį, kai vyriausybė atneš savo siūlymus dėl mokesčių reformos.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad pažadėdami palaikyti urėdijų reformą, konkrečių skaičių nesuderėjo, tačiau tikisi, kad Seimo užkulisiuose sklandančios kalbos esą vyriausybė 9 proc. tarifą nuo Naujųjų metų ketina keisti į didesnį 15 proc., nepasitvirtins.

„Jeigu vyriausybė apsispręstų naikinti 9 proc. tarifą ir įvesti kažkokį kitą, tai klausimas būtų, kas atsitiks su knygomis ir visais kitais dalykais. Jeigu vyriausybė nuspręstų šildymą palikti ties 12 ar 15 proc., o knygas atpiginti iki 5 proc., tuomet visa pertvarka kainuotų brangiau, negu ją paliktume tokią, kokia ji yra“, – teigė G. Landsbergis.

Anot politologo Vincento Vobolevičiaus, bet kuriuo atveju sugrąžinta lengvata ir valstiečiams žaliesiems (priverstiems atšaukti savo sprendimą), ir konservatoriams (privertusiems tai padaryti juos) išeis į naudą: „Galima sakyti, kad šita lengvata yra socialiai neteisinga, nes ją gauna taip pat ir turtingi žmonės. Premjeras Skvernelis bandė tą sakyti. Bet vis dėl to status quo yra sakyti, kad lengvatos yra gerai, prezidentė pasakė Lietuvai, kad jos saugo Lietuvą nuo pašalpinių žmonių daugėjimo, ir, turint omenyje tą viešąją nuomonę, valstiečiai gali tarsi bandyti šildytis dabar konservatorių pasiekimo spinduliuose, nes šiaip ar taip, tos dvi jėgos bus atsakingos už lengvatos grąžinimą.“