Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai („Ecofin“) suderinus poziciją dėl papildomų mokėjimų į 2014 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, Europos Parlamentas (EP) galėtų pradėti svarstyti 2015 metų ES biudžetą, sako Lietuvos finansų viceministras.

Kitame „Ecofin“ tarybos posėdyje penktadienį vakare gali paaiškėti bendra tarybos pozicija dėl papildomų įmokų į 2014 metų biudžetą. Jeigu sutarimas bus pasiektas ir ES valstybės narės, kurioms reikia sumokėti papildomas įmokas, sutiks visas jas mokėti, EP gali pradėti diskusijas dėl 2015 metų biudžeto, teigia finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Penktadienį ryte, A.Rimkūno teigimu, visos šalys išsakė pozicijas, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.

„Europos Parlamentas sako aiškiai - kol mes nesusitvarkysime su 2014 metų papildomais mokėjimais, mes nepradėsime derėtis dėl 2015 metų biudžeto (...) Jeigu valstybės narės Ecofin formate bus suderinusios savo poziciją dėl papildomų mokėjimų 2014 metais, tai galbūt tada ir prasidės derybos su Europos Parlamentu“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė A.Rimkūnas.

Jo teigimu, Europos Komisija (EK) penktadienį oficialiai pateikė konkrečius teisės aktų pakeitimus ir pasiūlė dideles papildomas įmokas atidėti vėlesniam laikui bei išdėlioti jas dalimis.

„Atrodo, kad valstybės narės iš principo gal ir sutiktų su tokiu Europos Komisijos pasiūlymu, bet Lietuvos ir nemažai kitų valstybių nuomone, galutinai patvirtinti tokį dalyką (pasiūlymų dėl įmokų į 2014 metų ES biudžetą - BNS) galima tik kartu su Lietuvai svarbių klausimų dėl papildomų mokėjimų 2014 metais (patvirtinimo - BNS)“, - kalbėjo A.Rimkūnas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija ir Rumunija išsako nuomonę, jog papildomas įmokas į 2014 metų biudžetą būtų galima atidėti ir išdėlioti dalimis tik tuo atveju, jei valstybės sutiks mokėti visą įmokos dydį į šių metų biudžetą.

Anot jo, teisės aktų pakeitimai atsirado dėl Didžiosios Britanijos pozicijos - jai reikėtų sumokėti didžiausią įmoką - apie 2 mlrd. eurų (6,91 mlrd. eurų): „Suprantant jų situaciją, kad labai didelę sumą reiktų sumokėti iš karto, valstybės narės rodo lankstumą, kad galbūt būtų galima reglamentą pakeisti ir atidėti mokėjimus iki kitų metų ir padalinti dalimis“.

„Norima, kad britai, Vokietija, Prancūzija, Danija, Švedija suprastų ir valstybių gavėjų norą, kad sąskaitos būtų apmokėtos, nes tai Sanglaudos politikos projektai, kurie yra realizuoti, apmokėti nacionalinių biudžetų pinigais, bet Europos Komisija neturi lėšų sugrąžint europinių pinigų. Tai problema nacionalinėms biudžetams. Juk Europos Komisija apmoka už atliktus projektus po to, kai jie yra atlikti“, - aiškino A.Rimkūnas.

Anot jo, šiuo metu EK yra neapmokėjusi apie 6 mlrd eurų (20,72 mlrd. eurų) sąskaitų, o pati EK prognozuoja, jog situacijai nepasikeitus ir neatradus papildomų lėšų, iki metų pabaigos ši suma gali pasiekti 28 mlrd eurų (96,68 mlrd. litų).

Lietuva dėl įmokų perskaičiavimo gali atgauti 18,2 mln. eurų (62,2 mln. litų) - šios lėšos gali būti užskaitytos, mokant įmokas kitų metų ES biudžetui. Papildomi įnašai ar permokos (grąžintinos lėšos) kiekvienai ES narei buvo paskaičiuoti, patikslinus bendrąsias nacionalines pajamas (BNP). Kartu su BNP buvo perskaičiuota ir kiekvienos narės įmokos dalis, kurią sudaro muitai, pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir specifinis cukraus mokestis.