„Atidžiau jį (tyrimą - BNS) paanalizavus, o Finansų ministerija tai padarė, ten nieko apokaliptiško Lietuvos ekonomikai nežadama“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė A.Rimkūnas.

Jis kritikavo agentūrą, kad ji rėmėsi supaprastintomis prielaidomis, o tyrimas nebuvo atliktas išsamiau.

„Prielaida, kurią aš norėčiau ypatingai sukritikuoti, yra perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Čia, mano manymu, per daug supaprastinta prielaida, galvojama, kad po „Brexit“ visi ten gyvenantys lietuviai bus išprašyti iš tos šalies ir iki šiol siųstų pinigų srautas nutrūks. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2015 metais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atplaukė apie 300 mln. eurų“, - teigė finansų viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei lietuviai išvyktų iš Didžiosios Britanijos ir nevyktų į kitas Bendrijos šalis, grįžę į Lietuvą jie kurtų pridėtinę vertę ir augintų ekonomiką.

A.Rimkūnas tikino, kad agentūra neteisingai skaičiuoja ir Britanijos įnašų į ES fondus įtaką. Anot jo, sudėtinga atsakyti, kokia būtent jos įnašo į ES biudžetą dalis tenka Lietuvai. Be to, gali būti, kad Lietuva nepajus didelės įtakos, nes gaus tiek pat paramos, kiek ir dabar, nors pati turėtų sumokėti kiek daugiau įnašų. 

„Pirmiausiai metodiškai mes galvojame, kad čia neteisingas požiūris. Pinigai, kurie ateina iš nacionalinio biudžeto į ES biudžetą, jie patenka į bendrą katilą ir po to atskirti - čia lietuviški, vokiški pinigai, neįmanoma. Antra, vadovaujamasi prielaida, kad atitinkamai jos įnašo suma padarys skylę biudžete. Mes dar turėsime pasižiūrėti, kaip bus nuspręsta po 2020 metų. Mes net preliminariai paskaičiavome, kad ES nutarus išlaikyti dabartinį biudžeto lygį - 140-150 mlrd. eurų, Lietuvai tai kainuotų 43-45 mln. eurų papildomų įnašų“, - sakė A.Rimkūnas.

Pasak jo, netiesiogiai „Brexit“ Lietuvai gali pakenkti, jei neužtikrinus dvišalės prekybos tarp Jungtinės Karalystės ir ES, nukentėtų Nyderlandai, Belgija, Airija, Liuksemburgas, kurios susijusios ypač tampriais ekonominiais ryšiais. Tuomet Lietuvai taptų sudėtingiau prekiauti su šiomis valstybėmis.

Viceministras sakė, jog su „Standard & Poor‘s“ bendradarbiavimo nutraukti neketinama.

„Standard & Poor’s“ vertinimu, Vidurio ir Rytų Europoje Lietuva yra pirmoje vietoje pagal „Brexit“ pažeidžiamumą (indeksas - 3,44), Latvija - antra (3,32), Vengrija - trečia (2,28), Lenkija - ketvirta (2,03), Slovakija - penkta (1,69), Estija - šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje yra Rusija (0,01 proc.).

Indeksas apskaičiuotas pagal šalių eksporto į JK apimtis, išvykusių dirbti į šalį gyventojų dalį, pinigų perlaidas, ES fondų investicijų svarbą.